Iš embrionų gyvenimo

Paskelbė: Data: 2016-12-14 11:05

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons nuotr.

Kai  mūsų šaldytuvas kartas nuo karto sugenda, kalendorinės žiemos vidury staigiai  atšyla orai ir pro visus galus pradeda lysti gamtos anomalijos: štai nutirpus sniegui matosi jau kur-ne-kur žaliuojanti, gal nespėjusi net nuvysti per trumputę žiemą žolė, miško  pakraštyje pražysta žibutės, kai kurie krūmai ir medžių rūšys pradeda krauti pumpurus.

Gamtininkai pasakoja, kad tokia apgaulė niekuo geru nesibaigia netikėtu šilumos pliūpsniu patikėjusiems augalams, jų vegetacinis mechanizmas sutrinka, daugelis dėl to pražūva, užbėgę į priekį po to pradeda nebespėti su įprasta gamtos ritmika.

Nežiūrint žydinčių  žalčialunkių, per likusį kalendorinės žiemos mėnesį dar galima sulaukti stiprių šalčių, o tai būtų pražūtinga žiemkenčiams, jau atsidengusiems iš sniego patalų.

Tačiau ir žmones veikia tokia orų maišatis, ypač vyrus.  Žinia, pagyvenusios moteriškės turi joms rezervuotą bobų vasaros laiką, vadinamą aksominiu sezonu, po kurio staigiai užstoja vėlyvo rudens nykuma be prošvaisčių, savo ruožtu šią atgyjančios gamtos iliuziją vidury žiemos leiskite pavadinti pusamžio vyriškio pavasariu, kai  netikėtai užplūsta  jėgos,  šiltas vėjas aplinkui pasėja neaiškius lūkesčius, bet drauge gyvenimo patirtis teisingai  sufleruoja, kad  nereikėtų pasiduoti vėjavaikiškomis svajomis, kurios niekur neveda.

Aš tai niekur  nelendu iš savo kokono, bijodamas nušalti visas jautriąsias vietas, nesiruošiu rizikuoti dėl tokių niekų. Žiū: atrodo tau akinančiai šypsojosi neįtikėtinai simpatiška moteris, bet dar geriau įsižiūrėjęs pamatei, kad tai buvo tik  pasiruošusios  įkąsti ypatos  lūpų grimasa.

O vis dėlto, prasidėjus tokiam paankstintam nelegalaus statuso pavasariui, jautresnės prigimties žmogeliui egzistencinis nerimas pradeda kilti padala po padalos, pasiekdamas net kankorėžinę smegenų liauką ir staiga anas užsimano nuveikti kažką didingo žmonijos labui, kažką, kas mažų mažiausiai prilygtų Heraklio žygdarbiams.

Tarkime, Heraklio vardo būtų vertas tas moderniųjų valstiečių epochos vyras, kuris sugebėtų įdiegti mikroschemas visiems Lietuvos kaimo  šeškams, gyvenantiems daržinės paslėpsniuose arba po malkinės grindimis, neatskiriamai susiejusiems savo likimą su kaimo žmogaus namų ūkio veiklos ypatumais.  Toks šeškas, dažnai išpjaunantis vištas vien dėl pasismaginimo, neturi nieko bendro su taip pat daržinėje gyvenančiu ir sodybos šeimininkui turtus nešančiu aitvaru, tačiau pagal savo veiklos pobūdį  šeškas yra vadintinas naminiu gyvūnu ir turi būti pažymėtas po kailiu įšvirkščiama mikroschema jau vien dėl to, kad jį būtų galima lengviau atsekti ir  paduoti į teismą padarytos žalos atveju. Tik visiškai atšilę padarai  galėjo nuspręsti, kad tokios priemonės yra perteklinės, neva nesvarbios tolesnei kaimo raidai.  Kita vertus,  tikroji tvarka  Lietuvoje prasidės tik tada, kai bus inventorizuojami,  mikroschemuojami ir į valstybės nomenklatūrinius sąrašus įtraukiami visi iki vieno turtus žmonėms  sukraunantys  aitvarai. ( Apie tai čia kabėjome daugiau nei derėtų gražbyliauti būnant embrionu tik dėl to, kad, nežiūrint visko, šeškai ir aitvarai yra geriausi mūsų draugai.)

Tačiau aš nelendu iš savo kokono, bijodamas nušalti nekaltai prasikišančias ataugas.

Heideggerio žodžiais tariant, žuviai nepatartina dalyvauti lenktynėse sausumoje dėl padidėjusios rizikos patirti  neįtikėtinas traumas.  Tačiau  dar didesnius pavojus pasaulis kelia mums, embrionams, taigi aš taip pat niekur nedalyvauju,  nelendu iš savo kokono jokiu pretekstu, bijodamas tikrovės primetamų traumų.

Padidinus temperatūrą iki poliarinio rato padalos viskas grįžta į savo vėžes, gyvenimas tęsiasi   jau tiesioginio komforto sąlygomis mums dar neturėjusiems progos užgimti.

                           Belaukiant pavasario

                                  po žiemos

                                  netrukus

                                  nieko

                                  nelaukus

                                  vėl

                                  viskas

                                  atgys

                                  krakmolas

                                  jau

                                  kaupiasi

                                  karkorėžinėje

                                  liaukoje

                                  ir

                                  kyla

                                  į viršų

 

                                 vyrams

                                 taip

                                 protas

                                 pamažėliais

                                 užkyla

                                 į galvą

                                 o                       

                                 ir

                                 vampyras

                                 ragauja

                                 vėl

                                 sulą

                                 pakeitęs

                                 tik

                                 spalvą

 

                                 ten

                                 kur

                                 buvo

                                 statulos

                                 visur

                                 drėgnai

                                 pripėduota

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt