Kada pilietinė iniciatyva prilyginama verslui?

Paskelbė: Data: 2017-04-14 10:00

Spausdinti | Komentarai

© Vilmanto Ramono nuotr. / KaunoZinios.lt

Interneto amžiuje asmens duomenų apsauga tampa vis aktualesniu klausimu. Jis kelia ne tik technologines ar teisines, bet ir visuomenines diskusijas. Viena vertus, taikant tam tikrus apribojimus, būtina užtikrinti žmonių teisė į privatumą. Iš kitos pusės, siauros jų interpretacijos gali kliudyti vystytis pilietinei visuomenei.

Iniciatyva ar verslas?

Prieš kurį laiką nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai kreipėsi į Teisingumo ministrę Milda Vainiutę. Jie išreiškė susirūpinimą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) sprendimu. Institucija „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) elektroninį laišką viešosios įstaigos „4×4 Lietuva“ atstovui įvardijo kaip tiesioginę rinkodarą ir nustatė Elektorinių ryšių įstatymo pažeidimą.

Nevyriausybinėms organizacijoms pernai TILS išsiuntė tūkstančius elektroninių kvietimų, siūlančių jungtis prie „NVO atlaso“ iniciatyvos. Anot TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, šis registras skirtas informacijos apie nevyriausybinį sektorių sisteminimui. „Norėjome padėti organizacijoms apie save viešinti daugiau informacijos. Iš kai kurių mūsų tyrimų matome, kad dauguma Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų neviešina savo veiklos ir finansų“, – sakė jis. S. Muravjovas pabrėžė, kad „NVO atlasas“ ne tik leidžia sužinoti naujausią informaciją apie finansavimo galimybes, tačiau padeda užtikrinti sektoriaus skaidrumą. Taip, pasak jo, tikros NVO atskiriamos nuo iš tiesų pelno siekiančių organizacijų.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme tiesiogine rinkodara vadinama veikla, skirta paštu, telefonu ar kaip nors kitaip siūlyti asmenims prekes ar paslaugas. Prie jos dar priskiriamos ir nuomonės apklausos dėl siūlomos produkcijos. TILS atstovai įsitikinę, kad jų laiškas, siųstas Juridinių asmenų registre pateiktu el. pašto adresu, nėra tiesioginė rinkodara, kadangi siūlymas prisijungti prie pilietinės iniciatyvos, jų teigimu, nėra paslauga.

Turinio (ne)svarba

Viena pagrindinių problemų, kurią šioje situacijoje įžvelgė su sprendimu nesutikę TILS darbuotojai  yra tai, kad VDAI nevertino pranešimo turinio. Savo nurodyme Inspekcija įvardijo, ką laiko tiesiogine rinkodara, tačiau nesiaiškino, ką Lietuvos įstatymai laiko paslauga. Pasirėmę prielaida, kad pareiškėjo organizacija, priėmusi TILS siūlymą, gautų naudą, VDAI teisininkai laišką priskyrė tiesioginei rinkodarai.

Lietuvos įstatymuose yra ne vienas apibrėžimas, kaip teisėje traktuojamos prekės ir paslaugos. Paprastai tai – komercinė ūkinė veikla, vartotojui ir teikėjui teikianti naudą, o už ją dažniausiai gaunamas atlygis. VDAI atstovė Raminta Sinkevičienė-Šečkuvienė į šį argumentą atsakė, kad paslaugos apibrėžimui atlygis nėra būtina sąlyga, tad tokia pozicija ir pasiremta.

„Visi puikiai suprantame, jog, vargu, ar pasiūlymą pirkti kavą arba apsilankyti masažo salone galime prilyginti kvietimui prisijungti prie šiukšlių surinkimo akcijos. Ypač, kai kalba eina apie oficialiame sąraše nurodytą asmenį. Žmogus, apie kurį mes kalbame, tą žinutę gavo neatsitiktinai. Jam buvo pasiūlyta apsispręsti, ar jo organizacija pasisako už daugiau ar mažiau skaidrumo. Kvietimas jam buvo skirtas kaip tik papasakoti apie iniciatyva su galimybe prie jos prisijungti“, – įsitikinęs S. Muravjovas.

TILS atstovai sutinka, kad be žmogaus leidimo jo neturėtų trukdyti įkyriai siunčiama informacija ir NVO sektoriui jie nesiekia išimčių. Projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama tam, kokio turinio informacija yra siunčiama. Tai ir turėtų lemti, ar ji patenka į draudžiamąjį lauką.

Neaiškios veiklos ribos

Šiandien vyksiančiame Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdyje VDAI atstovai išdėstys tiesioginės rinkodaros apribojimus.

R. Sinkevičienė-Šečkuvienė pabrėžia, kad VDAI sutinka su tuo, jog visuomeninės iniciatyvos svarbios žmonių gerovės užtikrinimui. „Nepaisant to, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kuriant vieną gėrį, nebūtų paminamas kitas“, – teigia ji. VDAI atstovė priduria, kad asmens duomenų ir privatumo apsauga yra priskirtina prie modernių žmogaus teisių, būdingų išsivysčiusioms šalims ir, kuriant naujoves, būtina to nepamiršti.

Dukart pasiteiravus, ar NVO kvietimas į renginius ir pilietines iniciatyvas taip pat būtų laikomi įstatymų pažeidimais, R. Sinkevičienė-Šečkuvienė atsakė, kad tiesiogine rinkodara nebūtų laikomi sveikinimai ar laiškai, kurių turinys susijęs su sutarčių vykdymų ar skolomis. Tad nevyriausybininkams ne iki galo aiškios jų veiklos ribos.

Šiuo metu yra rengiamas Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių, kuris bus taikomas tiesiogiai. Jame bus numatoma, kad tiesiogine rinkodara bus laikomas fizinio ar juridinio asmens bet kokios formos prekių ar paslaugų pasiūlymų siuntimas naudojant elektroninių ryšių paslaugas. Šie reikalavimai būtų taikomi ir politinėms partijoms bei kitoms ne pelno siekiančioms organizacijoms, kurios siekia viešinti savo organizacijų tikslus.

S. Muravjovas nerimauja, kad toks pažodinis įstatymo aiškinimas gali pakenkti ne tik NVO, bet ir tolimesniam pilietinės visuomenės vystymuisi. „Tai yra principinis visų mūsų apsisprendimas, ko mes siekiame kaip demokratinė ES valstybė. Lengva užsimiršti ir gyventi saugumo iliuzijoje. Tačiau tiesa tokia, kad mūsų pilietinė visuomenė vis dar yra gan trapi. Žinant, kaip lengva išardyti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir sutramdyti bet kokį pilietiškumą, šiam klausimui turėtume skirti ypatingą dėmesį“ , – apibendrino TILS vadovas.

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.