Knygoje „Juodosios mafijos našlės” rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis gilinasi ir atskleidžia, ką reiškia būti mafijos veikėjo moterimi. Apklausęs 1990-2015 metais visoje Lietuvoje nuskambėjusių „tamsių” arba neatskleistų bylų dalyves bei liudininkes, autorius nuodugniai pateikia motinų, žmonų, meilužių, sugyventinių, vaikų motinų bei našlių paveikslus.

Kai kurios knygoje kalbintos našlės mano, kad jauni vyrai eina į banditų gaujas, nes vyrauja nuomonė, kad „bachūrai” – labai patrauklūs ir seksualūs.

Kodėl jaunos, žavios, išsilavinusios moterys pasirenka gyvenimą šalia gangsterio?
O gal pasirenka jas?

Ką apie išskirtinį, mažai žiniasklaidoje bei knygose aprašytą fenomeną mano su tuo susiję įvairių profesijų atstovai?

D. Dargio knygos “Juodosios mafijos našlės” puslapiuose savo įžvalgas pateikė siaubą kėlusių gaujų lyderius ilgai persekioję krirninalistai, su nusikaltėliais ir jų šeimomis bendravę psichologai, seksologai, morgų ir kitų įstaigų darbuotojai.

***

Paskutinės Rimanto Ganusausko – Mongolo, kuris kadaise buvo vienas iš įtakingiausiųjų Kaune nusikalstamo pasaulio veikėjų, o Daktarų gaujos klestėjimo laikais ir kone dešinioji Henriko Daktaro ranka, gyvenimo dienos Loretai Ganusauskienei primena beprotystės kupiną laiką. Moteris sugrįžo į savo trijų kambarių butą K. Griniaus gatvėje, į kurį kadaise R. Ganusauskas atėjo gyventi atsinešęs nedidelį krepšį su drabužiais, kitais būtiniausiais daiktais. „Tą dieną, kai jis sužinojo apie mano pasitraukimą iš namų, tiesiai pareiškė: ,,Nušausiu tave, tavo motiną, dukrą, o sūnų Rimuką – paliksiu gyvą.“ Jis pareiškė, kad mūsų bendrą sūnų užaugins jo pirmoji žmona Dalia“, – atkartojo šiurpų vyro pareiškimą L. Ganusauskienė.

Materiali prabanga – nieko verta

1993-iųjų gruodį, likus trims dienoms iki dingimo R. Ganusauskas brutaliai veržėsi į žmonos butą Vilijampolėje. Rimantas telefonu prašė Loretos, kad ši sugrįžtų į šeimos namą, tačiau moteris nepakluso nuo narkotikų apsvaigusio vyro maldavimams.

1993 m. gruodžio 23 d. popietę R. Ganusauskas mobiliuoju telefonu paskambino Loretai ir pradėjo reikalauti, kad ji su vaikais sugrįžtų namo. Jis buvo išgėręs ir pasakė, kad atvažiuos į jos butą, grasino žmoną nušauti. Žinodama karštą Mongolo būdą, Loreta su vaikais ir motina nuėjo pas kaimynus pirmame aukšte, kad nebūtų savo bute. „Mes nuolat bendravome mobiliaisiais – turėjome tokius didelius suomiškus telefonus. Jis man įkyriai skambinėjo kone kas dvi minutes. Galiausiai iš jo pokalbio tapo aišku, kad jis dažnai tūnodavo prie mano buto langų, stebėjo, ar tikrai gyvenu viena, – pasakojo L. Ganusauskienė. – Kartą pro langus jis pastebėjo mano bute vaikštančią motiną. Telefonu jis pareiškė, kaip mato mano bute jau gyvenantį kažkokį neaiškų vyriškį. Bet tai buvo mano mama. Matyt, jam vaidenosi ir nuo kvaišalų, ir nuo alkoholio.“

Sutemus tos pačios dienos vakarą Mongolas privažiavo prie L. Ganusauskienės namų. Moteris supratusi, kad situacija gali baigtis išties tragiškai, nedelsdama pasitraukė į pirmame aukšte esančių kaimynų butą. „Dar mačiau tą vakarą pro langą, kaip jis į laiptinę atskubėjo apsivilkęs gangsterių filmuose dažnai matomu odiniu paltu, beje, tuo pačiu, kai jį pirmąsyk gyvenime pamačiau. Po šiuo paltu jis slėpė medžioklinį šautuvą, – vaizdžiai pasakojo Loreta. – Išgirdusi mano buto aukšte aidinčius šūvius, palindau po kaimynų lova. Pamenu, buvo labai didelis triukšmas. Mongolas apšaudė buto duris. Jo paleistos kulkos įlėkė į buto vidų. Paskui ir aš, ir kaimynai iškvietėme policiją.“

daktaras

Daktarų siautėjimo epocha: Broliai Deivis ir Rimantas Ganusauskai su Henriku Daktaru (viduryje)

Loretos žodžiais, tą vakarą į jos buto duris buvo paleisti bemaž penki šūviai. Net ir 2016-ųjų rudenį trumpam stabtelėję su Loreta prie šio buto tų pačių durų, pamatėme vieną anuomet kulkų paženklintą žymę. Toks Mongolo drastiškas siekis susigrąžinti šeimą su medžioklinio šautuvo šūviais sukėlė tikrą audrą daugiabučio gyventojų namuose. Būtent tą vakarą visi kaimynai suprato, kad Loretos vyras yra kovingai nusiteikęs mafiozas, kuris bet kurią akimirką yra pasirengęs ištraukti ginklą.

Praėjus maždaug 40 minučių po aršios Mongolo atakos K. Griniaus gatvės 9-ajame daugiabutyje, į L. Ganusauskienės butą prisistatė aukštas to meto Kauno kriminalinės policijos pareigūnas Olegas Mažuika. Jau tais laikais pareigūnas neblogai pažinojo H. Daktarą, brolius Ganusauskus ir kitus vyrus, kurie šiurpino Kauno gyventojus. O. Mažuikos atsiųsti pareigūnai net kelias dienas saugojo Loretą ir jos vaikus, kartu leido ir dienas, ir naktis moters šeimos bute. Atrodo, kad jie buvo nusiteikę bet kam ir kantriai laukė, kada vėl ginkluotas R. Ganusauskas sugrįš prie Loretos buto durų.

Regis, Mongolas suprato iškrėtęs beprotišką kvailystę, 1993-iųjų gruodžio 25-ąją, Kalėdų dieną, mėgino su žmona atnaujinti santykius per savus žmones įteikdamas jai apvalią pinigų sumą. Ji tiksliai neprisimenanti, tačiau mano, kad tądien vyras galėjo perduoti apie tūkstantį litų. Pas Loretą atvyko vienas iš artimiausių Mongolo vyrų, kai jos bute budėjo policininkai. „Po protu nesuvokiamų įvykių jis atsiuntė savo vairuotoją, kuris man atvežė pluoštelį pinigų. Mano namuose apsilankęs asmuo galėtų papasakoti daug įdomių dalykų apie Rimą ir jo aplinką, bet po Mongolo dingimo buvo kažkieno smarkiai įbaugintas, ir pasakojama, kad visam laikui iš Kauno persikėlė gyventi į nuošalioje vietoje esantį kaimą“, – dėstė Mongolo našlė.

kaline

Mongolo našlė Loreta Ganusauskienė, 2016 m. ruduo Kauno Vilijampolėje. / Daliaus Dargio nuotr.

Praėjus 23 metams po anuometinių siaubo filmą primenančių įvykių, Loreta yra įsitikinusi, kad bet kuriai moteriai laisvė yra didžiausias turtas. Jos negali pranokti nei erdvūs, didžiuliai, brangiai apstatyti namai, nei prašmatnūs automobiliai ar vyro įteikiamos stambiausių banknotų kupiūros. „Tik vienintelė laisvė – neįkainojamas dalykas. Materiali prabanga nėra verta to suvaržyto gyvenimo, kurį teko ragauti ir man pačiai, – kalbėjo moteris. – Aš jau po kelių dienų suvokiau, kad toks gyvenimas yra tarsi pragaras. Štai bandžiau pabėgti, bet vyras nenorėjo paleisti, paskui net apšaudė buto duris. Net ir šiandien gerai atsimenu to vakaro įvykius: bėgu, stumiu vežimėlį – visi trys su vaikais bandome slėptis namo kieme. Kaip dabar matau, kaip į kiemą įvažiuoja juodas Mongolo „Mercedes-Benz“ – tai pamačiusi, vaikams liepiau tylėti ir pritūpti už prie namo buvusių krūmų. Palaukėme, kol jis išvažiavo, ir toliau sugrįžome į šiltus namus. Tokie nemalonūs atsitikimai smarkiai paveikia, bet manęs nesužlugdė. Netgi tokiais atvejais jaučiausi tvirtai ir nepasidaviau nei nerviniam išsekimui, nei depresijai.“

Kruvinas Kalėdų vakaras

1993 metų Kalėdos L. Ganusauskienei įsimins ilgam, nes galbūt R. Ganusausko-Mongolo suplanuota susitaikymo vakarienė su šeima galėjo išgelbėti vyro gyvybę. „Aš buvau paskutinė, kuri su Rimu kalbėjosi telefonu, – lemtingu tapusį pašnekesį prisiminė Loreta. – Jis pareiškė: ,,Mamutka, susitaikome! Jūs ruoškite Kalėdų vakarienę, o aš netrukus su raudonu vynu pas jus atvažiuoju.“ Jau tais laikais Rimas turėjo net kelis mobiliuosius telefonus. Taigi, girdžiu, kaip mums šnekant, jam kitu telefonu kažkas skambina. Rimas netrukus pertraukė mūsų pašnekesį, sakydamas: ,,Va, man Gogis (E. Abarius-Goga) skambina. „Šeima“ nori atvažiuoti su manimi taikytis.“ Atrodė, kad jie buvo susipykę dėl pinigų ir kruvinų įvykių „Vilijos“ restorane. Tada jam atsakiau: ,,Gerai, aš tavęs lauksiu.“

Bet Mongolas su žadėtu vynu Kalėdų vakarą taip ir neaplankė Loretos Ganusauskienės ir šalia jos buvusių trijų vaikų. Loreta su artimaisiais pavakarieniavo, paskui atsigulė miegoti. Tačiau ne tik Kalėdų, bet ir kitomis naktimis moterį kamavo košmariški ir pranašiški sapnai. „Kai Rimas dingo, tą pačią ar keletą dienų po to sapnavau jį smarkiai sudegusį. Sapne jis atėjo pas mane. Praėjus kuriam laikui pasigirdo kalbų, kad tą vakarą Rimas buvo nušautas, o paskui užkastas – neva toje vietoje H. Daktaras ar kiti vyrai užpylė kažkokių miltelių, kad staiga ištirptų lavonas. Siekiant sunaikinti kūną, galėjo būti panaudota ir sieros rūgštis“, – pasakojo ir spėliojo L. Ganusauskienė.

***

Naujausia ir 7-oji Daliaus Dargio „Pirmoji Lietuvos narkokronika” knyga – jau pakeliui į knygynus.

Tai istorija apie tarptautinį narkotikų kelią ir jį nutiesusius žmones, Kauno gatvėmis važinėjusius neperšaunamais, nesusprogdinamais BMW su deguonies kameromis… “Mėšlo” lietuvaičiai pardavė daugiau kaip už 1,499 mlrd. JAV dolerių.

Beveik du dešimtmečius trukusios kriminalinės odisėjos metu Agurkiniai užsiėmė narkotikų prekyba, automobilių vagystėmis, turėjo sukaupę įspūdingą ginklų arsenalą ir buvo pasiryžę dar platesnio masto kriminalinei veiklai. Vis dėlto šiandien pagrindiniai grupuotės nariai laiką leidžia už grotų, kiti arba pabėgo į užsienį, arba sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Knyga paremta tikrais faktais, šimtais valandų pokalbių su žiauriausio narkokartelio dalyviais, jų mokytojais, vaikystę menančiais draugais, įtakingiausiais šalies pareigūnais, kurie savo akimis negalėjo patikėti tokiais narkomafijos veiklos mastais, perkopusiais 1,499 mlrd. JAV dolerių.

Knygos.lt

Išankstinė knygos prekyba internete – knygos.lt: https://www.knygos.lt/lt/knygos/kriminaline-agurkiniu-odiseja–dokumetine-apysaka-apie-naujaja-lietuvos-nusikalteliu-karta/

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: