Vaistų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje, o mus lenkia tik Bulgarija. Štai tokią statistiką paskelbė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas tyrimas. Valstybė ir pacientai išleidžia milžiniškus pinigus, kuriuos galėtų skirti pažangesniems ir naujesniems vaistams, kadangi dabar sunkiomis ligomis sergantys žmonės permoka už vaistus, pagamintus pagal seną technologiją. Kaip teigia Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje Sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ vadovė Rūta Pumputienė, medicinos naujovėms skirtas lėšas „praryja“ generiniai vaistai, kitaip tariant – pasenę, neinovatyvūs vaistai.
Tai ypač skaudžiai atsiliepia sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms ir pensininkams, kurie vaistus turi pirktis reguliariai ir nustatytomis didelėmis dozėmis. Besiskundžiančių šia situacija buvo visuomet daug, tačiau po euro įvedimo kainos dar labiau sukilo, kas privedė prie tokių kraštutinumų, kuomet ligoniui tenka riktis tarp brangių preparatų ir pirmojo būtinumo prekių.
Kompensuojamiems vaistams iš Lietuvos biudžeto kasmet skiriama 200 mln. Eurų, dar 50 mln. Eurų primoka patys pacientai. Tačiau visi šie pinigai skiriami „seniems“ vaistams kompensuoti, net jie nėra efektyvūs arba gaunama vertė neatitinka išlaidų. Pasak R. Pumputienės, įvairios institucijos iki šiol dažnai pateikdavo skirtingas ir konkrečiais skaičiavimais neparemtas nuomones dėl vaistų kainų mažinimo ir biudžeto perskirstymo. Trūkdavo tikslingumo ir naudos kriterijų. Tačiau „EY“ atliktas tyrimas leido objektyviai įvertinti situaciją ir nustatyti, kad kasmet valstybė „seniems“ vaistams kompensuoti iš biudžeto išleidžia 60 mln. eurų daugiau nei galėtų.
Sprendimas tokioje situacijoje yra: „Sumažinus generinių ir patentą praradusių, kitaip vadinamų „senų“ vaistų didmeninę kainą iki žemiausios kainos Europoje, pacientai vaistams per metus galėtų išleisti 69,533 mln. eurų mažiau, o poveikis Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui per tą patį laikotarpį galėtų siekti 60,138 mln. eurų“, – tokią nuomonę išdėstė Rūta Pumputienė. „Local American Working Group“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina skatinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, tačiau socialiai pažeidžiamiausias visuomenės grupes (sergančiuosius lėtinėmis ligomis, vaikus, pensininkus ir kt.) valstybė turėtų apsaugoti nuo priemokų, keičiant ir bazinės vaisto kainos skaičiavimo metodiką.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Juras Požėla, teigia visiškai kitokią nuomonę. Esą Lietuvoje vaistai yra vieni pigiausių Europoje. Savo ruožtu jis teigia, kad ministerijos atliktas tyrimas ir objektyvūs duomenys aiškiai rodo, jog senesni generiniai vaistai yra visada pigesni už inovatyvius vaistus, nes vadovaujantis nustatyta tvarka, generiniai vaistai turi būti ne mažiau kaip 50 proc. pigesni už analogiškus inovatyvius preparatus.
Ir štai išryškėja dvi visiškai skirtingos nuomonės. Kiekvienas galime pasirinkti kuria statistika mums verta tikėti, tačiau tai nepakeičia fakto, kad Lietuvoje vaistai yra per brangūs mūsų kišenei. Tyrime buvo aptartos tik kompensuojamųjų preparatų kainos, o kur dar paprastų vitaminų, nereceptinių vaistų antkainiai?
Lietuvoje valstybė reguliuoja tik kompensuojamųjų vaistų kainas, tačiau farmacijos bendrovės randa išeitį kaip apeiti šią situaciją padidinant paprastųjų vaistų kainas. Dažnas pirkėjas susižavi afišuojamomis reklamomis, akcijomis ir net nepalyginęs su prieš tai buvusiomis ar kitos vaistinės siūlomomis kainomis, drąsiai perka vaistus ir įsivaizduoja esą jis sutaupė nemenką sumą pinigų. Tačiau nereikia pamiršti, jog dažniausiai reklamuojami vaistai, vitaminai ir kiti preparatai, ir turi didžiausią antkainį.
