KTU lyderystės ekspertas G. Cibulskas: „Lyderio, kaip ir namo, be pamato nepastatysi“

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-23 10:43

Spausdinti | Komentarai

Organizatorių archyvo nuotr.

„Kas nori vadovauti klasės projektui?“, – klausia mokytoja. Keletas rankų šauna aukštyn, kitos lieka neiškeltos, kažkas žiūri į žemę, o keletas drąsiausių vaikų šaukia: „Aš! Aš!“ Net ir nuo jauno amžiaus keletas iš mūsų peršoka į pirmąsias vietas, džiaugdamiesi galimybe užimti lyderio poziciją. Kiti – šio vaidmens atsakomybę atideda vėlesniam laikui. KTU lyderystės eksperto Gintauto Cibulsko nuomone, lyderiu nėra gimstama, bet tampama nuosekliai ir kantriai ugdant savo asmenines savybes.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Edukologijos katedros docentas G. Cibulskas šį pusmetį padės atskleisti lyderių savybes dvidešimčiai naujosios talentų akademijos GIFTed.COMM studentams.

– Koks yra šiuolaikinis lyderis ir kaip pasikeitė jo paveikslas, žvelgiant 10-20 metų atgal?, – paklausėme G. Cibulsko.

– Mano lyderystės suvokimas nėra tradicinis, kuriuo vadovaujantis, lyderis yra kelrodis vedlys, kuriuo beveik aklai seka minios žmonių. Aš lyderystę suprantu kaip įtakos meną, kuris padeda lyderiui daryti poveikį kitiems, siekiant tam tikrų tikslų, realizuojant misiją, bet stovint ant tvirto vertybinio pagrindo.

Lyderystė prasideda nuo asmeninio lygmens, kai žmogus sugeba būti lyderiu pats sau ir suvaldyti tiek vidinius savo asmenybės išteklius, tiek išorinius išteklius taip, kad galėtų įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Pasiekti asmeninio lygmens lyderystę, daryti įtaką kitiems pasidaro visai nesunku, kai lyderis tampa brandžia, įdomia, charizmatiška ir patrauklia asmenybe, žmonės mato jo įgyvendintus rezultatus ir šalia jo tiesiog gera būti.

– Ar visi gabūs studentai būtinai pasižymi ir lyderiams būdingomis savybėmis?

– Gabūs studentai, vertinant per tradicinio lyderio suvokimo prizmę, gali ir nepasižymėti tomis savybėmis. Tačiau, asmeninio lygmens lyderio požiūriu, nebūtina užimti vadovaujančias pozicijas ar turėti sau pavaldžią grupę žmonių, kad galėtum vadintis tikru lyderiu.

Atpažinusieji savo „vidinį“ lyderį, ima savaime burti pasekėjus, nes tokiame asmenyje žmonės mato įdomią, stiprią, savo veikloje sėkmingą asmenybę. Taigi, nuoseklus ir nuolatinis asmenybės vystymas įgalina savaime daryti įtaką kitiems.

Bandyti dirbtinai tapti lyderiu galima, tačiau rezultatai prilygtų namo statymui nuo sienų ar stogo, o ne pamato. Toks namas, kaip ir lyderis, ilgai neišsilaikys.

– Jeigu studento akademiniai rezultatai puikūs, bet jis neturi lyderiams priskiriamų bruožų, savybių, ar jis gali vadintis gabiu, talentingu studentu?

– Šiais laikais pagrindinės savybės, kurios lemia sėkmę bet kurioje srityje, yra įgyjamos. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikėtų akcentuoti mokantis lyderystės, yra užsispyrimas siekti tikslo, kantrybė, tvirtas vertybinis pagrindas bei santykis su kitais žmonėmis.

Svarbiausios tampa žmogaus asmeninės savybės, o ne IQ. Galima turėti labai aukštą IQ, bet neturėti charakterio savybių, kurios leistų jį realizuoti praktiškai. Studentams visada akcentuoju asmeninių savybių ugdymo svarbą, kurios ilgalaikėje perspektyvoje leidžia pasiekti savo tikslų.

Kalbant apie „GIFTed.COMM“ studentus, man svarbiausia, kad jie paaugtų kaip asmenybės, kad suvoktų jog asmenybė nėra statiška, ji vystosi, juda į priekį. Net ir sulaukus 90 metų, žmogaus asmenines savybes galima ugdyti toliau, tereikia to siekti.

Man nepatinka greitas rezultatas, popsiniai dalykai, sėkmės „receptų“ davimas. Jie kartais veikia, bet dažniausiai tik trumpą laiko tarpą. Kur kas svaresnė yra ilgalaikė lyderystė ir ilgalaikis asmenybės vystymasis.

– Konsultuojate ir asmeninės lyderystės potencialą atskleisti jau ne vienerius metus padedate ne tik KTU studentams, bet ir profesionaliems Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos sportininkams.

– Kalbant apie lyderius sporto komandoje, gali būti labai įvairių modifikacijų, pavyzdžiui, emocinis, daugiausiai taškų pelnantis, gynybos ir netgi atsarginių suolelio lyderis. Tradiciškai žmonės įsivaizduoja, kad lyderis yra tas, kuris per varžybas įmeta daugiausiai taškų, tačiau taip nėra. Kiekvienas žaidėjas gali atrasti savo vietą, sritį ir joje lyderiauti.

Teko dirbti su jaunais sportininkais, kurie iš tiesų yra labai talentingi, įvairiose jaunimo amžiaus grupėse yra tapę Europos čempionais, pasaulio čempionatų prizininkais, tačiau po keleto metų kai kurie iš jų  „dingsta“, nes jų neugdomos asmeninės savybės neleidžia išvystyti turimo potencialo. Tuo tarpu komandoje vidutiniokais laikyti krepšininkai, daug ir kantriai dirbę, siekę užsibrėžtų tikslų, turėję užsispyrimo, dabar žaidžia geriausiuose klubuose.

– Ar buvimas panašaus gebėjimų lygio bendruomenėje yra gera terpė iškilti lyderiams, ar priešingai, darbas su tokiais žmonėmis gali slopinti lyderius?

– Šį klausimą galima užduoti visiems, esantiems toje grupėje. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y. ką aš, kaip asmenybė, matau gabių ir talentingų žmonių komandoje: konkurentus ar pagalbininkus mano asmenybės augime. Jeigu studentas neužsidarys savyje, bus atviras, iš šio, daug žadančio jaunuolių būrio, gali pasiimti labai daug.

– „GIFTed.COMM“ studentams vedėte pirmąjį seminarą apie komandinio darbo įgūdžius. Ar lengva gabiems studentams dirbti komandoje ar jie labiau linkę į individualumą?

– Universiteto talentų akademijos narių tarpe matau labai skirtingų žmonių: vieniems lengviau dirbti komandoje, o kiti labiau linkę į individualumą. Tai yra labai gerai – nėra vieno geriausio, visuotinai priimto žmonių komandos funkcionavimo modelio. Nelyderiaudamas, neišsišokdamas, nevadovaudamas, komandoje gali tiek tobulėti asmeniškai, tiek prisidėti prie bendro tikslo.

Visus „GIFTed.COMM“ studentus ir jų asmenybes priimu tokias, kokios jos yra ir nesiekiu iš jų dirbtinai lipdyti lyderių. Jeigu į bendrą skruzdėlyną yra atnešamas šapelis, visai nesvarbu, kad tas žmogus tai padarė ramiai, neišsišokdamas. Svarbu, kad jis komandoje jaustųsi gerai.

Jeigu grupėje visi norės emociškai lyderiauti, gerą rezultatą pasiekti bus sunku, o gal ir visai neįmanoma. Geriausia, nebandyti prisiimti tam tikrų vaidmenų, o būti savimi, nes kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi tiek gerų savybių, kurias užtenka šiek tiek paryškinti, tiek ir tobulintinų. Jeigu suvienodinsime visus pagal kažkokį lyderio standartą, bus labai neįdomu.

– Kodėl aukštajai mokyklai reikalingos tokios talentų ugdymo platformos, kaip „GIFTed.COMM“?

– „GIFTed.COMM“ talentų akademija gali tapti puikiu pagrindu lyderių ugdymui. Stengsiuosi padėti šiems gabiems studentams realizuoti turimą potencialą, suteikti jiems naujų įgūdžių, žinių, gebėjimų, kurie padėtų realizuoti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus. Pasikartosiu, kad asmenybių „laužyti“ nereikia – svarbu jas atskleisti ir papildyti.

– Ar iš tiesų absoliučiai visi žmonės turi lyderio savybių?

– Taip, kiekvienas žmogus, vaikas ar jau suaugęs, tokių savybių turi. Vieni jas laiko užspaudę savyje, kitiems jas atskleisti trukdo nepasitikėjimas savimi. Būtent dėl to ir svarbu ugdyti žmonių savikliovą, savarankiškumą, kad tos baimės ir neužtikrintumas po truputį dingtų.

Jeigu asmuo nelyderiauja darbe, nereiškia, kad jis negalėtų būti puikus lyderis kitoje srityje, pavyzdžiui, šeimoje, draugų rate ar savo pomėgyje. Nereikia spraustis į mistinį lyderio trafaretą – reikia būti savimi.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt