Tapytojas bei skulptorius Martynas Gaubas išdrįso išsiskirti iš minios savo kūriniais. Nors jo darbus galima pavadinti ekstravagantiškais ir galinčiais šokiruoti, kūriniai yra perkami ir eksponuojami visame pasaulyje. Bene labiausiai jis yra žinomas dėl savo skulptūros “Lietuvaitė”, pagamintos iš ledo ir sniego, eksponuotos Kinijoje.
Išskaptuota iš presuoto sniego, “Lietuvaitė” užėmė garbing trečiąją vietą. Menininkas su savo komanda festivalyje dalyvavo ir metais prieš tai, tada buvo sukurta paties M. Gaubo galvos, paverstos ant šono, skulptūra “Mano galva”.
Dar vienas iš žymesnių darbų – Šiauliuose stovinti skulptūra “Mano batai”. Esanti greta Šiaulių dailės galerijos, ji yra viena iš trijų skulptūrų, papildžiusių Šiaulių miestą. Skulptūrą galima vadinti vienu iš traukos centrų.
Kai kurie kūriniai nestokoja ironijos ir neša visuomenei paslėptą žinutę. Pavyzdžiui, Skulptūra “Konteineris” vaizduoja paties autoriaus trimatę asmenukę. Tiek pavadinimas, tiek kūrinys pašiepia žmonių narcisizmą, pasitenkinimą savimi ir plintančią asmenukių maniją.
Pirmoji autoriaus skulptūra – iš metalo laužo suvirintas dviratis – sukurta kartu su bendražygiu M. Olšausku. Dabar ji puikuojasi greta Šiaulių Dviračių muziejaus.
Pats autorius yra ne ką mažiau išskirtinė asmenybė nei jo kūriniai. Kilęs iš Radviliškio, baigęs meno studijas Šiaulių universitete, jis greitai buvo pastebėtas įvairių meno galerijų, jo skulptūros sulaukė susidomėjimo iš užsienio. Orginalūs kūriniai greitai surasdavo pirkėją. Kaip pats menininkas teigia, jis niekada nesistengdavo įtikti visuomenės poreikiams, įtilpti į tam tikrus rėmus. Jis kūrė tai, kas patiko pačiam.
Gaubas yra Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network” ir Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys. 2006m. gavo Šiaulių miesto savivaldybės stipendiją “Jaunajam menininkui”.
Menininkas yra sukūręs per 500 skulptūrų iš akmens, medžio, bronzos. Pirmieji jo kūriniai buvo išdrožti iš medžio. Nors M. Gaubas visada domėjosi sportu, vis dėlto pasekė tautodailininko tėvo pėdomis.
Asmeninio archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite: Suomių fotografės I. Susirajos autoportretai pristato kitokį požiūrį į asmenukes
