Medikai, dangstydami savo klaidas, kaltina jauną mamą?

Paskelbė: Paulius Jaruševičius Data: 2017-12-30 02:18

Spausdinti | Komentarai

Paulius Jarusevičius / Pavelo Larkino nuotr.

Vilniaus Santaros klinikų išplatintame pranešime skelbiama: „Vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje Vilniuje gydytas septynių mėnesių kūdikis, kuris, medikų teigimu, patyrė sveikatai pavojingą mažakraujystę, sukeltą netinkamos mitybos.”

Ar tikrai veganinė mityba galėjo būti kūdikio sveikatos sutrikimo priežastimi?

Pasak medikų, tokios kritinės vaiko būklės priežastis – veganiška mamos ir kūdikio mityba“, – skelbiama pranešime. Tačiau mamos ar kūdikio veganiška mityba nėra ir negali būti maisto medžiagų ar geležies anemijos priežastimi. Skelbti tokią informaciją yra neatsakinga ir moksliškai nepagrįsta. 2009 ir 2014 m. respektabiliausia pasaulyje mitybos mokslininkus jungianti organizacija Amerikos dietetikos asociacija yra aiškia paskelbusi, kad gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, adekvati maistinėmis medžiagomis, tinkama visiems amžiaus tarpsniams, įskaitant besilaukiančias ar krūtimi maitinančias moteris, kūdikius bei naudinga kai kurių ligų prevencijai ir gydimui.

Pranešime teigiama, kad 5,5 mėnesių ir vyresni kūdikiai privalo gauti kiaušinių ir žuvies. Prieš skelbdami visuomenei informaciją, gydytojai turėtų būti labai dėmesingi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmuosius 6 mėnesius rekomenduoja kūdikį maitinti tik krūtimi. Mama, apie kurią pranešama, 7 mėnesių kūdikį maitino savo pienu bei vaisių ir daržovių tyrelėmis taip ir turėtų būti. Karvės pienas nerekomenduojamas iki metų laiko. Geležies jame – per pus mažiau nei motinos piene. Be to dėl karvės piene esančių kalcio druskų, jame esanti geležis kūdikio rezorbuojama itin blogai (tik 10 proc.). Net pirmųjų metų pabaigoje motinos pienas turėtų tiekti iki 50% visos reikiamos energijos (kalorijų). 7 mėn. kūdikis iki 80-90% visų reikiamų medžiagų turėtų gauti iš mamos pieno. Kūdikį gydžiusio Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo Vaidoto Urbono teiginiai prieštarauja PSO ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijoms. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prevencinės medicinos katedros profesorės Aušros Petrauskienės rekomendacijoms, kad mėsą kūdikiui galima duoti tik nuo 7 mėn. Nuo 6 iki 7 mėn. kūdikį mama turėjo primaitinti vaisiais ir jų sultimis bei skystomis košelėmis. Taigi, minimas kūdikis iki 7 mėn. negalėjo būti maitinamas nei karvės pienu, nei mėsa, nei kiaušiniais. Beje, minėta mama, kaip ji pati rašo savo „Facebook“ paskyroje, jau nuo 5 mėnesių pradėjo papildomai duoti morkų, obuolių, agurkų bei jų sulčių.

Savo nekompetenciją medikai dangsto kaltindami mamą

Pranešime skelbiama, kad kūdikis atgabentas dėl visą savaitę užsitęsusio vėmimo, viduriavimo, vangumo ir irzlumo. Susisiekus su mama paaiškėjo, kad kūdikis sirgo vėjaraupiais bei roto virusu, kurį į namus iš darželio parnešė 6 metukų kūdikio sesė. Prieš savaitę kūdikiui buvo diagnozuota bakterinė infekcija.

Pasak V. Urbono, vaikas labai nusilpo, nes buvo maitinamas tik motinos pienu ir vaisių tyrelėmis, negaudavo net kruopų košės, jo kraujyje ėmė trūkti būtinų baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir susiformavo mažakraujystė. Tokia nuostata iš esmės klaidinanti ir moksliškai nepagrįsta. 7 mėn. kūdikis būtent taip ir turėjo būti maitinamas ir 90% reikiamų baltymų turėjo gauti iš mamos pieno, o ne iš maisto.

Gydytojas rašo, neva vaikas kenčia dėl didelio baltymų trūkumo. Jei vaikui staiga yra diagnozuota mažakraujystė, akivaizdu, ji išsivystė dėl ilgo viduriavo ir vėmimo, o ne dėl nepakankamos mitybos. Kalbant su mama paaiškėjo, kad patys medikai pripažįsta, kad vaiko būklė pasunkėjo dėl ūmios infekcijos jam viduriuojant. Jei mamos mityba buvo nepilnavertė, tai turėjo matytis kūdikio vystymosi dinamikoje. Tačiau mama sakosi kas mėnesį profilaktiškai vežusi kūdikį parodyti medikams, kurie stebėjo jo vystymąsi. Kūdikio 6 mėnesių tyrimai ir svorio prieaugis buvo normos ribose. Mažakraujystė, B12 anemija ar baltymų trūkumas neišsivysto akimirksniu, ir visuomet atsiliepia kūdikio vystymuisi, tai atsitikti gali tik esant ūminei ligai. Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad medikai vangiai sureagavo į ūminę infekciją. Beje kaip pasakoja pati mama, ji nesulaukė adekvačios medikų pagalbos ir turėjo ligoninėje verkti ir prašyti viduriuojančiam vaikui padaryti tyrimus.

Kokio maisto reikia 6 mėnesių kūdikiui

Pranešime skelbiama, jog pasak gydytojo, augančiam kūdikiui būtina gauti ne tik motinos pieno, bet ir mėsos, kiaušinių, žuvies. Gydytojas, skelbdamas tokią informaciją, klaidina visuomenę. PSO duomenimis 7 mėnesių kūdikiui nerekomenduojama duoti nei mėsos, nei kiaušinių, nei žuvies. Rekomenduojama, bet nebūtina kūdikiams mėsos duoti nuo 7 mėnesių.

B12 trūkumas

Gydytojas rašo, kad vaikas kenčia dėl didelio B12 trūkumo. B12 kiekis nepriklauso nuo kūdikio mitybos. Tokio amžiaus kūdikis B12 išimtinai gauna su mamos pienu. Jei kūdikiui buvo diagnozuotas B12 trūkumas, tai jis išsivystė palaipsniui dėl to, kad B12 trūko mamai. Akivaizdi problema, jog visuomenėje trūksta informacijos apie B12 trūkumo pasekmes. Mano nuomone, šeimos gydytojas ar ginekologas mamai, ypač besimaitinančiai veganiškai, iš karto nustačius nėštumą, privalėjo rekomenduoti pasidaryti vitamino B12 tyrimą, ir esant jo trūkumui, rekomenduoti papildus. Pats tai rekomenduoju visoms nėščiosioms, nes B12 trūkumas yra ne tik veganų problema. Deja, medikai retai rekomenduoja šį valstybės nekompensuojamą ir gana brangų tyrimą, nors manau nėščiosios, žinodamos riziką, susijusią su B12 trūkumu, tikrai negailėtų lėšų jį pasidaryti.

Paulius Jaruševičius

Gyvensenos medicinos asociacijos valdybos pirmininkas

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt