Moterų teisės dabar ir prieš šimtą metų: kas pasikeitė?

Paskelbė: Data: 2018-02-19 10:11

Spausdinti | Komentarai

Moterys balsuoja

Airija ir Azerbaidžianas buvo tos šalys, kurios pirmosios 1918 metais suteikė moterims teisę balsuoti. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje buvo vienintelė moteris, kuri turėjo universitetinį išsilavinimą ir galėjo balsuoti.

Nepaisant 1918 metų ir 1928 metų Didžiojoje Britanijoje vykusios reformos, kurią sukėlė Emmeline Pankhurst organizuojamas judėjimas, valstybė priėmė dar kelis teisės aktus. Jais buvo siekiama realios socialinės reformos, teoriškai suteikiant moteris tokias pat teises kaip ir vyrams.

1919 metais išleistas Lyties teisių pašalinimas skelbė, kad niekas negali būti diskriminuojamas ir draudžiama atlikti viešąją pareigą vien dėl lyties. 1937 metais buvo moterims suteiktos tokios pat teisės kaip ir vyrams nutraukti santuoką.

Kalbant apie užmokestį Didžiojoje Britanijoje, moterys turėjo laukti 1970 metų, kol vyriausybė priėmė Lygių galimybių apmokestinimo aktą. Iki tol darbdaviai neteisėtai elgėsi su moterimis ir dažniausiai mokėjo mažesnį atlyginimą. Liūdna, tačiau nelygybė apmokestinimo srityje sulaukia daug kritikos ir šiomis dienomis. Peržvelgus dokumentus matome, kad moterys turi lygias teisias kaip ir vyrai, tačiau įvairios ataskaitos atskleidžia, jog vyrai gauna didesnius atlyginimus. Dėl šios priežasties, mes vis dar negalime kalbėti apie lyčių lygybę.

JAV skirtingos valstijos moterims teisę balsuoti suteikė skirtingu laiku. Moterių lygių teisių pradžia galima laikyti 1890 metų aktą, tačiau tik 1920 metais dėl Konstitucijos pakeitimo moterų teisė balsuoti buvo suteikta nacionaliniu lygmeniu. Tuo metu susidarė daugybė politinių grupių, skirtų atskiriems politinių moterų teisės klausimas spręsti. Vieni garsiausių pavyzdžių Moterų rinkėjų lyga.

1913 metais Jungtinės Amerikos Valstijose įkurta Nacionalinė moterų partija. Ši partija už dešimties metų nuo įkūrimo parengė lygių teisių įstatymo pakeitimą, kuriame nustatyta, kad pagal įstatymą visos teisės yra lygios ir negali būti paneigtos dėl lyties.

Aktyviste

1963 metais prezidentas John F. Kennedy pasirašė įstatymą, dėl vienodo darbo užmokesčio tiek vyrams, tiek moterims, tačiau, kaip ir Jungtinėje Karalystėje, JAV vis dar ryškus darbo užmokesčio skirtumas. 2016 metais šis skirtumas buvo apie 20 procentų. Tačiau per 40 metų šis skirtumas ženkliai sumažėjo. Žinoma, reikia paminėti, kad atlyginimo skirtumas išlieka dažniausiai dėl to, kad moterys nori mažiau darbo jėgos, kad galėtų turėti vaikų, kurti šeimą, tačiau be abejonės, darbo užmokestis yra mažesnis ir dėl diskriminacijos. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose ryški moterų kova dėl teisės pasirinkta. Per pastarąjį dešimtmetį sustiprėjo klausimas dėl aborto, seksualinio priekabiavimo.

Pažvelgime į kitą Europos valstybę – Šveicariją. Ši šalis tikriausiai yra viena demokratiškiausių pasaulyje, bet tik ne tada, kai prakalbame apie lygias moterų ir vyrų teises. Moterys neturėjo teisės balsuoti iki 1970 metų vasario. Žinoma, moterų ir vyrų teises sulyginti buvo bandyta anksčiau. 1959 metais surengtas referendumas, tačiau jam nepritarė didelė dalis vyrų. O dar įdomiau tai, kad pati demokratiškiausia pasaulio valstybė teisę balsuoti vietos klausimais moteris suteikė tik 1991 metais. Darbo užmokestyje kaip ir kitose valstybėse jaučiamas ženklus skirtumas. Manoma, kad Šveicarijoje darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų sudaro 18 procentų. Pasak vyriausybės, šis skirtumas yra dar didesnis valdančiose pareigose (apie 24 procentus). Jų darbo užmokestį sumažina ir vadovybės požiūris į moteris. Manoma, kad moteris turi dirbti ne pilną darbo dieną, kad galėtų pasirūpinti šeima. Statistiniais duomenimis apie 35 procentus šalies moterų dirba ne pilną darbo dieną.

Moteru balsavimas

Airijoje moterims teisė balsuoti suteikta jau gerą šimtmetį. Šis įstatymas irgi nebuvo iškovotas lengvai. Lygybė ir visuotinė rinkimų teisė buvo pagrindiniai Airijos Respublikos principai, tačiau ši teisė iš pradžių suteikta tik moterims, kurios vyresnės nei 30 metų ir turėjo turto nuosavybę. Nepamirškime to, kad vyrai Airijoje galėjo balsuoti nuo 21 metų ir būti be jokios kvalifikacijos. Tik po 1922 metų reformos visoms Airijos moterims vyresnėms nei 21 metai buvo suteiktos visos balsavimo teisės. Po septynerių metų moterys tapo atskirtos nuo daugelio pagrindinių teisės aktų, įskaitant įsidarbinimą po santuokos. 1937 metais moterims buvo uždrausta kontracepcija ir skyrybos. Moterims draudžiama išvykti už namų ribų be vyro. Antrosios bangos feminizmas šiek tiek pakeitė situaciją. Įstatymai patobulinti ir moterims leidžiama įsigyti kontracepcijos priemonių, tačiau abortas vis dar laikomas neteisėtu.

Azerbaidžianas tapo pirmąja musulmoniška valstybe, kuri sulygino moterų ir vyrų teises. 1918 metais šalyje įvesta visuotinė rinkimų teisė moterims. Žinoma, situaciją kiek pablogino Antrasis pasaulinis karas ir Sovietų Rusijos okupacija. 2017 metais Azerbaidžiano vice prezidente tapo Mehriban Aliyeva, o tai yra labai didelis žingsnis į priekį. Apie 17 procentų moterų yra Parlamento narės. Kitur moterys atstovauja tikrai ne aukščiausio lygio pareigas.

moteru judejimas

2016 metais Azerbaidžianas palietė smurto prieš moteris ir prekybos žmonėmis problemas. Labiausiai nerimą kelia tai, kad valstybėje viena iš didžiausių problemų yra sveikata, nes vyrams pagalba suteikiama greičiau nei moterims, nes papročiai plačiai paplitę, ypač kaimo vietovėse. Dar viena didelė problema, su kuria susiduria azerbaidžianietės, yra smurtas šeimoje. Valstybė skatina to netoleruoti, tačiau apie 40 procentų gyventojų mano, kad smurtas šeimoje yra normalus reiškinys, nes kartais moteris nusipelno, o vyras vis tiek yra viršesnis, jis turi išlaikyti šeimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad valdžios institucijos retai taiko draudimą seksualiniam priekabiavimui, o kai kurios moterys, ypač iš vargingų šeimų, skatinamos tapti prostitutėmis, šitaip jos turi prisidėti prie šeimos biudžeto ir ją paremti.

Na, ir pabaigai panagrinėkime moterų teises Lietuvoje. Pirmosios kovos dėl teisės balsuoti prasidėjo XIX a. pab. – XX a. pr. Garsiausios atstovės buvp Gabrielė Petkevičaitė – Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė. Organizuotas moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 metais, kai Vilniuje susikūrė pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. 1918 metais lapkričio 2 dieną moterims suteikta balsavimo teisė, ji įtraukta į laikinąją Konstituciją. Šiuo metu Lietuvoje moterų gyvena daugiau negu vyrų, tačiau moterų teisės vis dar yra pažeidinėjamos, o pačios moterys diskriminuojamos.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt