Neapykanta dažniausiai kurstoma socialiniuose tinkluose

Paskelbė: manoteises.lt Data: 2016-12-02 09:25

Spausdinti | Komentarai

Jason A. Howie nuotr./ Flickr.com

ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, Lietuvoje daugiausia pagiežos išliejama socialiniuose tinkluose. Lietuviai labiausiai pasižymi nepakantumu religinių mažumų ir LGBT asmenų atžvilgiu, savo neapykantą jie dažniausiai reiškia komentaruose „Facebook“ ir „Youtube“ platformose.

Leidinyje apie neapykantos kurstymą ES šalyse, įvairiose žiniasklaidos priemonėse bei politiniame diskurse teigiama, kad pastarųjų metų įvykiai, susiję su pabėgėlių krize, migrantais bei padažnėjusiais teroristiniais išpuoliais valstybėse narėse lėmė vis atviresnius ir dažnesnius netolerancijos, rasizmo ir ksenofobijos protrūkius viešajame bei politiniame gyvenime. Todėl nenuostabu, kad šiuolaikiniame pasaulyje žiniasklaida tapo viena pagrindinių priemonių vystytis tokiems reiškiniams.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, FRA aptarė tiek teorinius įrankius (ES sutarties 2 str., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir kt.), kurie reglamentuoja bei turi padėti mažinti neapykantos vešėjimą, tiek ir praktines bylas, kuriose naudoti minėti teisiniai instrumentai.

Diskriminuojančios ir neapykantą kurstančios žinutės paliečia ne tik konkrečius asmenis, kuriems jos yra skirtos, bet ir visus kitus tos pačios grupės, kurios savybėmis pasižymi individas, narius, taip jiems sukeliant baimės, neapykantos ir atskirties jausmus.

Pasak FRA atliktos apklausos, net 75 proc. respondentų iš mažumų grupių mano, kad netolerancija ir diskriminacija internetinėje erdvėje yra didelė problema. 44 proc. apklaustųjų mano, jog netolerancija ir diskriminacija politinėse kalbose taip pat yra didelė problema.

Vienas iš sprendimo būdų, kaip galima sumažinti neapykantos kurstymo išpuolių internetinėje erdvėje mastą, tai žiniasklaidos raštingumo, įskaitant ir internetinę erdvę, skatinimas. Kritinis žiniasklaidos pateikiamo turinio skaitymas ir analizavimas galėtų padėti žmonėms atpažinti, įvertinti ir perduoti kompetentingoms institucijoms neapykantą kurstančius pareiškimus ir juos parašiusius individus (tokia pati sistema galiotų ir politiniam diskursui).

Šios sistemos įtvirtinimas padėtų ES valstybėms narėms, o kartu ir Lietuvai, įgyvendinti Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo 7 str. nuostatas, teigiančias, kad mokymas ir švietimas gali padėti mažinti diskriminaciją bei naikinti stereotipus, dėl kurių ir kyla netolerancijos bangos.

Lapkritį Europos Komisija vėl surengė metinį kolokviumą pagrindinių teisių klausimais, kurio metu aptarė temą „Žiniasklaidos pliuralizmas ir demokratija“. Ta proga ir buvo parengtas šis leidinys.

Parengta pagal Žmogaus teisių stebėjimo instituto informaciją

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.