Neapykantos kurstymas internete: Žmogaus teisė į orumą – saviraiškos laisvės užribyje?

Paskelbė: LGL Data: 2018-01-04 09:55

Spausdinti | Komentarai

Organizatorių archyvo nuotr.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau pagrindinis šalies įstatymas taip pat numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokio pobūdžio informacija paprastai sukelia įtampą visuomenėje, nepakantumą kitiems nei daugumos bruožams ir tokiu būdu kuria konfliktams palankią erdvę visuomenėje. Kurstant neapykantą pabrėžiamas tautinis, religinis, rasinis išskirtinumas arba pranašumas – teigiama, kad viena žmonių grupė pagal kokius nors požymius yra pranašesnė už kitas dėl pastarųjų atstovų netobulumo, jų biologinio, socialinio, moralinio ydingumo. Pagrindinė neapykantos kurstymo ypatybė yra siekis įžeisti ne vieną asmenį, o visą apibrėžtą asmenų grupę. Taigi nuo neapykantos kurstymo incidentų nukenčia ne tik konkrečioms grupėms priklausantys asmenys, bet ir visuomenė, kurioje dėl neapykantos incidentų įsivyrauja nesaugumo atmosfera.

Lietuvoje nesantaika dažniausiai kurstoma elektroninėje erdvėje – interneto komentaruose, socialiniuose tinklapiuose. Tokiu būdu kasmet yra padaroma didžioji dalis (apie 90 proc.) nesantaikos kurstymo veikų.

Momentinė neapykantos raiška – nėra neapykantos nusikaltimas?

2017 metų kovo 6 dieną Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, pastebėjusi internete patalpintus komentarus, kuriais viešai tyčiojamasi, niekinama ir kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Savo skunde asociacija LGL pabrėžia, kad interneto portale www.lrytas.lt po 2017 m. kovo 3 d. publikuotu straipsniu „Gėjų iš Kauno pamilęs vilnietis patyrė skaudžiausią išdavystę“ patalpinti septyni komentarai, kuriais viešai tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ir kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ir jai priklausančius asmenis dėl seksualinės orientacijos, t. y., kad minėtus komentarus parašiusių asmenų veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso (LR BK) 170 str. 2 ir 3 dalyse, požymiai. LGL pareiškimą LR Generalinė prokuratūra persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai.

2017 metų kovo 14 dieną Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Justina Mešečko priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal LGL pareiškimą, motyvuodama, kad „nepadaryta veikla, turinti LR baudžiamojo kodekso 170 str. 2 ir 3 dalies požymių“. Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą buvo grindžiamas jurisdikcijos principu, įvertinus, kad veika buvo pradėta ir baigta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl galimai su šia veika susijusiems asmenims baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK neiškyla. „Pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad būtų kryptingai tyčia siekiama kurstyti smurtą, nesantaiką prieš žmonių grupę. Nebuvo nei sistemiškumo, nei komentarų realumo,“ – rašoma nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Taigi sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo grindžiamas argumentu, kad vieno ar dviejų komentarų parašymas negali būti vertinamas kaip atitinkantis sistemiškumo kriterijų. Tyrėjų įsitikinimu, nesistemingas, pavienis nuomonės reiškimas reiškia, kad nėra ir subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, kai kaltininkas suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei. Nutarime taip pat pažymima LR Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė turėti įsitikinimus ir laisvė juos reikšti.

Baudžiamąjame kodekse įtvirtintas neapykantos kurstymo draudimas – mirusi įstatymo nuostata?

2017 metų kovo 21 dieną Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pateikė skundą Kauno apygardos prokuratūrai, kuriuo prašė panaikinti minėtą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (VPK KP NNTV) 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Savo skunde asociacija LGL pabrėžė, kad saviraiškos laisvė nėra suderinama su nusikalstamais veiksmais: tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, raginimu smurtauti ar žeminti socialinės grupės orumą. Organizacijos atstovų įsitikinimu, nutarime nurodyti argumentai neva „komentatorių veiksmuose nėra sistemiškumo“, nėra reikšmingi nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 str. sudėčiai ir savaime neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi darytina išvada, kad BK 170 str. numatyta nusikalstama veika įvykdoma, kai pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį nusistatymą prieš juos.

Susidegink, g a i d y!“, „ZUDYKITES DRASIAI PIDERASTAI“, „Jei tu tapai piderastu, pasikark arba nusisauk, kadangi tu tapai degradu ir atmata. Nusok nuo tilto, playsk po traukiniu, iskrypeli“, „Naikinti urodus“, „GERAS PYDERAS – TAI PAKABINTAS ANT VIRVES“, „iskrypelius reikia arba susaudyti pakariant, arba susaudant pakarti“, „Pyderastines siuksles reikia utilizuoti, kad kitiems neperduotu savo mados“, „Zurnaliste, nustok rasyti apie kanalizacinius reikalus! Visus iskrypelius senai laikas naikinti kaip blakes, be jokio gailescio. Visuomene bus svaresne!!! (komentarų kalba netaisyta, aut. past.)“ – šiuose neapykantą ir susidorojimą kurstančiuose bei smurtą prieš homoseksualius asmenis skatinančiuose komentaruose VPK KP NNTV vyresnioji tyrėja nusikalstamos veikos neįžvelgė.

Savo skunde Kauno apygardos prokuratūrai asociacija LGL pabrėžė, kad šiuose komentaruose naudojami fizinį susidorojimą skatinantys epitetai. Komentatorių naudojami epitetai „susidekink“, „naikinti“ rodo ypatingą atitinkamus komentarus rašiusiųjų asmenų nusiteikimą prieš homoseksualius asmenis ir aiškiai (tiesiogine tyčia) išreikštą raginimą susidoroti. Taigi, jeigu šie komentarai yra viso labo „nuomonės reiškimas“, lieka neaišku, kas tuomet laikytina „viešu tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu ir kurstymu diskriminuoti“ pagal BK 170 str. 2 d. Organizacijos atstovų nuomone, tokiu atveju ši įstatymo nuostata gali tapti tiesiog mirusia įstatymine norma, kurios teisėsaugos institucijos netaiko dėl nepagrįsto saviraiškos laisvės absoliutinimo.

Trapi riba tarp įsitikinimų raiškos laisvės ir neapykantos kurstymo

2017 metų balandžio 21 dieną Kauno apygardos prokuratūra patenkino asociacijos LGL skundą ir priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2 iš 7 neapykantą ir susidorojimą kurstančių komentarų, pateiktų po straipsniu portale www.lrytas.lt. „Atlikus komentarų apžiūrą, nustatyta, kad 5 komentarai parašyti iš IP adresų, registruotų užsienio valstybėse, o 2 komentarai – iš LR registruotų IP adresų. Susipažinus su minėtų 2 komentarų turiniu, įžvelgtini nusikalstamų veikų, numatytų LR BK, požymiai,“ – rašoma Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės priimtame nutarime.

2017 metų spalio 16 dieną Kauno apygardos prokuratūra pranešė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje D. R. S. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 170 str. 2 ir 3 dalyje padarymu, o asociacija LGL yra pareiškėjas, nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaip LGL informavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo baudžiamuoju įsakymu apskųstas nebuvo.

„Džiaugiamės, kad prokurorė priėmė sprendimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantą kurstančių komentarų internetinėje erdvėje. Situacija, kai yra atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kalbos interneto portaluose, aiškiai parodo, kad tarp skirtingų teisėsaugos institucijos grandžių (ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorų, o kai kuriais atvejais ir teisėjų) nėra vieningo supratimo, kas turi neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos požymių ir kokiais konkrečiais atvejais yra taikoma baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymo veikas,“ – komentavo Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.

Teisėsaugos institucijos nerodo iniciatyvos tiriant ir aiškinant neapykantos kalbos atvejus internete?

„Šis atvejis rezonuoja su Lietuvos teisėsaugos institucijų neveikimu Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą atveju. Akivaizdu, kad policijos pareigūnams, kuriuos pirmiausia pasiekia skundai dėl neapykantą kurstančių komentarų, trūksta būtinų įgūdžių ir konkrečių institucinių nurodymų atitinkamai kvalifikuojant šias veikas ir imantis tam tikrų procesinių žingsnių. Sunkiai suprantama interpretacija, kai komentare, raginančiame homoseksualius asmenis naikinti kaip blakes, nėra įžvelgiama nusikalstamos veikos požymių,“ – stebėjosi LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Paklaustas apie tyrėjų atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų komentarų, LGL atstovas pabrėžė, kad nusikalstamos veikos sistemingumas ir tyčia turėtų būti vertinamas būtent ikiteisminio tyrimo kontekste, pavyzdžiui vykdant įtariamo nusikalstama veika asmens apklausą. „Visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu vertindami, ar dėl konkrečios veikos reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnai konstatuoja, kad nebuvo nusikalstamai veikai būdingo sistemiškumo ar tiesioginės tyčios. Juk internetinį komentarą parašęs žmogus gali grasinti konkrečiam asmeniui ir kitais būdais. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo apklausti tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamą asmenį, siekiant išaiškinti, ar vertinant konkretų atvejį yra nusikalstamai veikai būdingas sistemiškumas ir tyčia,“ – tikino T. V. Raskevičius.

LGL žmogaus teisių politikos koordinatoriaus įsitikinimu, saviraiškos laisvė yra demokratinėje visuomenėje būtina teisė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. „Tuo atveju, kai yra skatinama neapykanta ir kurstoma susidoroti su konkrečios socialinės grupės atstovais, negalima dangstytis saviraiškos laisve. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis įstatymo leidėjo buvo patvirtintas būtent tuo tikslu, kad socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos nuo netinkamo saviraiškos laisvės interpretavimo. Todėl negalima vienos žmonių grupės teisių pažeidimo ir kriminalinio pobūdžio veiksmų pateisinti dangstantis kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis,“ – aiškino LGL atstovas.

T. V. Raskevičiaus teigimu, teisėsaugos institucijos nerodo iniciatyvos tiriant ir aiškinant neapykantos kalbos atvejus internete. „Ikiteisminiai tyrimai gavus skundą dėl neapykantos kurstymo turėtų būti pradedami kiekvienu atveju, kad būtų išaiškintos visos ikiteisminio tyrimo aplinkybės. Džiaugiamės, kad socialiniai tinklapiai ėmėsi iniciatyvos vertinti ir šalinti vartotojų praneštus neapykantą kurstančius komentarus. Neapykantos kalbos stebėseną socialiniuose tinkluose gerokai palengvintų suvienodintas neapykantos kalbos apibrėžimas Europos Sąjungos valstybių narių jurisdikcijose,“ – pabrėžė LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius.

Straipsnis parengtas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinio stiprinimo projektą (2017) NOBR-135.

LGL

Ši informacija yra portalo LGL.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik gavus raštišką portalo redakcijos sutikimą.