Baltarusė rašytoja Svetlana Aleksijevič pelnė šių metų Nobelio literatūros premiją, taip nusprendė apdovanojimą teikianti Švedijos karališkoji mokslų akademija.
S.Aleksijevič pagrindine pretendente laikė ir daugelis literatūros apžvalgininkų, lažybų bendrovių.
“Jos kūriniai balansuoja ant ribos tarp dokumentikos ir romano – už šį žanrą apdovanojimas dar nebuvo skirtas”, – sakė Švedijos dienraščio “Dagens Nyheter” kultūros naujienų redaktorius Bjornas Wimanas (Bjornas Vimanas).
Jis – ne vienintelis ekspertas, prognozavęs sėkmę S.Aleksijevič, kurios kūriniai neseniai buvo išleisti švedų kalba.
S.Aleksijevič gimė 1948 metais Ukrainos mieste Ivano-Frankovske, jos tėvas baltarusis, o motina – ukrainietė. Vėliau šeima persikėlė į kaimą Baltarusijoje, kur jos abu tėvai dirbo mokytojais. S.Aleksijevič dirbo žurnaliste, vėliau ėmėsi rašytojos amato. Ji rašo apsakymus, esė, dokumentinio žanro knygas. Pirmoji jos knyga pasirodė 1985 metais, ji buvo skirta mažai aptariamai temai – moterys Antrajame pasauliniame kare. Kitose knygose ji rašė apie Černobylio katastrofą, karą Afganistane, naujausia jos knyga „Second-hand Time“ – sovietinio režimo kritika.
Maža laurečių dalis
Nuo 1901 metų ši premija buvo paskirta 111 žmonių, bet tik 13 iš jų buvo moterys.
Laureačių stygius reiškia, kad kuri nors moteris turi didesnes galimybes tapti įpėdine pernykščiam laimėtojui – prancūzui Patrickui Modiano (Patrikui Modiano), juolab kad akademija yra įsikūrusi Švedijoje – feministine politika garsėjančioje šalyje.
“Per pastaruosius dešimt metų statistika, kuri nėra puiki, rodo reikšmingą pagerėjimą … Tai rodo, kad jie dabar suvokia tą problemą”, sakė literatūros kritikė Madelaine Levy (Madlen Levi).
Tai rodo, kad žiuri “siekia sąžiningesnio pasirinkimo”, pridūrė ji.
Vėliausiai šią premiją laimėjusiai moteriai – kanadietei Alice Munro (Elis Manro) – apdovanojimas buvo įteiktas 2013 metais.
