„Odė mano tėvui” – Pietų Korėjos dabarties kaina senąjai korėjiečių kartai

Paskelbė: Data: 2017-11-22 07:07

Spausdinti | Komentarai

Filmo "Ode to My Father" (2014) kadras

„Odė mano tėvui” – 2014-aisiais pastatytas žinomo korėjiečių režisieriaus JK Yoon filmas, pasakojantis vieno žmogaus gyvenimo istoriją, jos vingius ir pagrindinio veikėjo patirtus sunkumus susidūrus su svarbiausiais ir skaudžiausiais moderniosios Korėjos istorijos įvykiais. Šis filmas Pietų Korėjoje susilaukė didelio pripažinimo ir sėkmės. Aštuonias savaites išbuvusi populiariausių naujų filmų sąrašo viršuje, juosta į kino sales pritraukė daugiau nei 14 milijonų žiūrovų.

Dėl 1950-1953-aisiais vykusio Korėjos karo pradėtos Hungam evakuacijos metu, 1950-ųjų metų gruodį 100000 šiaurės korėjiečių jūra buvo plukdomi iš Šiaurės Korėjos. Dar vaikas, pagrindėjas veikėjas Deok-su su motina, broliais ir seserimis įlipa į vieną iš evakuacijos laivų, tačiau sumaištyje pameta savo tėvą ir jauniausiąją seserį. Vienintelis jam likęs atminimas yra sesers suknelės skiautė, ir bėgant metams Deok-su neturi daug vilčių dar kada nors surasti tėvą ir seserį. Su likusiais šeimos nariais berniukas atvyksta į Korėjos uostamiestį Busaną, kur apsigyvena su teta, kuri turi mažą krautuvėlę Gukje turguje. Kol jo šeimos nariai stengiasi apsiprasti su nauju gyvenimu ir išmokti gyventi kaip karo pabėgėliai, Deok- su niekada nepamiršta pažado, kurį davė savo tėvui – visada ginti ir saugoti savo šeimą.

Ode to My Father (2014) 3

Pagrindinį filmo veikėją (aktorius Hwang Jung-min) galima būtų lyginti su garsiuoju 1994-ųjų filmo personažu Forestu Gampu. Kaip ir Gampas, Deok-su susiduria su vienais svarbiausių įvykių savo šalies istorijoje ir sutinka daugybę personažų, tarp kurių yra ir realių žmonių, tapusių labai svarbiais asmenimis dabartinėje Pietų Korėjoje. Pavyzdžiui, būdamas jaunas Deok-su sutinka Chung Ju-Yung, būsimąjį automobilių bendrovės Hyundai įkūrėją, kuris jaunystėje skurdo buvo priverstas Busano gatvėse valyti praeiviams batus. Patekęs į Vietnamo karo sūkurį, Deok-su sutinka ir Nam-jin, garsią senosios Korėjos populiariosios muzikos žanro troto atlikėją. Trotas yra laikomas seniausiu Korėjos populiariosios muzikos žanru ir yra svarbus dvidešimtojo amžiaus Pietų Korėjos populiariosios kultūros atspindys.

Ode to My Father (2014) 5

Tačiau šis filmas nėra apie pavienio žmogaus patyrimus – Deok-su tarsi atstovauja visą savo kartą, kuriai teko pragyventi Korėjos karą, emigruoti tam, kad galėtų išgyventi ir kovoti Vietnamo kare. Pagrindinė priežastis, padedanti Deok-su kovoti ir išgyventi, yra jo šeima ir poreikis ją apsaugoti. Kurį laiką jis gyvena ir uždarbiauja Vokietijoje, sugrįžęs sukuria savo šeimą, tačiau dėl pinigų trūkumo vėl yra priverčiamas išvykti. Jis vyksta į Vietnamą, kur, dirbdamas techniku, tikisi nesusidurti su karo žiaurumais.

Ode to My Father (2014) 1

Būtent Vietname jo rašytas laiškas žmonai yra labai svarbus Deok – su asmenybės atspindys. Laiške jis rašo, kad nepaisant sunkumų yra laimingas, kad žiaurumas ir iššūkiai teko jų kartai, ir jų vaikai neturės kentėti to, ką teko iškęsti jiems. Jis nesavanaudis, laimingas galėdamas paaukoti viską dėl savo šeimos ir jų laimės – tai vienas iš pagrindinių šio veikėjo įkūnijamų vertybių.

Ode to My Father (2014) 2

Galima sakyti, kad Deok-su istorija vaizduoja sunkumus ir skausmą, kuriai teko iškęsti visai senąjai korėjiečių kartai tam, kad Pietų Korėja galėtų tapti tokia išsivysčiusia ir galinga valstybe, kokia yra šiandien.

Nors dėmėsys filme sutelkiamas į žmogaus gyvenimo dramą, patyrimus ir pokyčius, kurie yra neišvengiami bėgant laikui, tačiau iš “Odės mano tėvui” taip pat galima nemažai sužinoti apie Korėjos kultūrą ir istoriją. Filmas bus įdomus ir naudingas visokio amžiaus žiūrovams, ir nors pasakoja apie Korėjos žmones ir jų istoriją, nėra skirtas tik korėjiečiams – jame atsispindi visame pasaulyje bendros ir svarbios vertybės. Filmas neabejotinai ir prajuokins, ir pravirkdys, tačiau bus vertas kiekvienos sugaištos minutės.

Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į opiausias Pietų Korėjos visuomenės problemas parsidavinėti priverstos močiutės akimis

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt