Pavasarį Vilniuje bus surengta penktoji Ann Wigmore sveikos mitybos konferencija. Tai – didžiausias Europoje tokio tipo renginys. Kalbamės su jo organizatoriumi Ann Wigmore fondo direktoriumu bei Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijos prezidentu kauniečiu Pauliumi Jaruševičiumi.
Ann Wigmore sveikos mitybos konferencija bus organizuojama jau penktąjį kartą. Kokia šio renginio istorija, kodėl nusprendėte pavadinti ją Ann Wigmore vardu?
Idėja surengti Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją gimė 2012 m. Tais pačiais metais buvo nutarta pastatyti jai paminklą Kruopiuose, iš kur ji kilusi.
Ann Wigmore (tikrasis vardas – Ona Varapickaitė) buvo natūropatė, gyduolė, jos kūrybinis ir dvasinis palikimas bei asmeninis gyvenimo pavyzdys paliko didžiulį pėdsaką milijonų žmonių gyvenime visame pasaulyje. Jos asmenybė yra šalia tokių mūsų tautos didžiūnų kaip Vydūnas ar Valančius. Sulaukusi penkiasdešimties ir išsigydžiusi gaubtinės žarnos vėžį, ji ne tik iš esmės pakeitė savo gyvenseną, bet ir paskyrė likusį gyvenimą žmonių gydymui. Iki mirties ji spėjo apkeliauti daugiau nei trisdešimtį pasaulio šalių, skatindama žmones sveikai gyventi, sukūrė “Gyvo maisto programą”, kurią kaip savaitės trukmės gydančios mitybos mokymus realizavome ir Lietuvoje. A.Wigmore asmenybė, jos draugai ir bendradarbiai įkvėpė ne tik atvežti jos mokymą į Lietuvą, bet ir organizuoti mokslines konferencijas gyvensenos medicinos temomis.
Papasakokite apie artėjančios konferencijos programą, svarbiausius jos svečius.
Konferencija vyks kovo 18 ir 19 d. viešbučio „Radisson Blu“ konferencijų centre Vilniuje.
Pirmąją konferencijos dieną, skirtą besidomintiems mityba ir sveikata, pranešimą skaitys mitybos ekspertė, knygų autorė ir keletos universitetų dėstytoja Brenda Davis iš Kanados. Ji pasakos apie tai, kokia mityba žmogui tinkamiausia ir su kokiais iššūkiais susiduria norintys pakeisti įpročius. Nuo ko pradėti, kaip fiksuoti pokyčius ir neprarasti motyvacijos – mitybos specialistė į šiuos klausimus atsakys remdamasi ne tik daugiau nei dvidešimt penkerių metų darbo, bet ir savo asmenine patirtimi.
Kitas renginio pranešėjas – aršiausias pasaulyje kovotojas prieš genetiškai modifikuotą bei chemizuotą maistą – Jeffrey Smith iš JAV. Jis kalbės apie aplinką, kurioje gyvename ir jos įtaką sveikatai. Dažnai net nesuvokiame, kas slypi už spalvotų maisto produktų pakuočių. Apie ką pramoniniai maisto gamintojai nenori kalbėti? Kaip su chemikalais užaugintas maistas įtakoja mūsų organizmo būklę? Kodėl nesugebame apsaugoti savo teisės žinoti apie pramoninio maisto žalą, o leidžiamės mulkinami reklamos? Kaip maisto pramonės gigantai siekdami pelno manipuliuoja mūsų sąmone, nuo pat mažens pratindami prie sveikatą žalojančio maisto, formuoja ydingus vartojimo įpročius, kuria mitus ir priverčia jais patikėti?
Dar vienas svečias, taip pat iš JAV – gydytojas neurochirurgas Mladenas Golubicas, vadovaujantis visame pasualyje garsiai Klivlendo klinikai. Jo pranešimas – apie tai, kaip natūraliais būdais išvengti ligų, o susirgus greitai pasveikti. Dėl kokių priežasčių medicinos paslaugų ir farmacijos industrijos saugo mitus apie vaistus ir chirurgija, tačiau ignoruoja gyvenimo būdo, kaip paties stipriausio vaisto, galią – tai klausimai, į kuriuos atsakinės žinomas gydytojas, jau kurį laiką atsisakęs gydyti skalpeliu ir pasiekiantis žymiai geresnių rezultatų.
Mladenas Golubicas asmeninio archyvo nuotr.
Dar vienas legendinis pasaulio gydytojų – amerikietis Deanas Ornishas prie Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijos prisijungs Skype pagalba ir savo pranešime kalbės apie per keliasdešimt darbo metų sukauptą patirtį gydant sunkias ligas gyvenimo būdo pagalba. Jau prieš trisdešimt metų jis metė iššūkį tuometinei sveikatos apsaugos sistemai ir paskelbti pirmuosius mokslinius tyrimus, įrodančius neįtikėtiną gyvensenos ir mitybos galią gydant širdies ligas ir II tipo diabetą bei oficialiai JAV licencijuoti naujus sunkių ligų gydymo būdus be vaistų ir chirurgijos?
Be minėtų svečių, pranešimus skaitys ir sveikatos specialistai iš Lietuvos.
Kovo 19 d. bus skirta kūdikių ir vaikų mitybai. Kartu su jau minėta mitybos mokslininke B.Davis aptarsime svarbiausius kūdikių ir vaikų sveikatos faktorius, kokia mityba jiems tinkama ir kaip išugdyti gerus įpročius. Pasirinkome neįprastą susitikimo formą. Po įvadinės paskaitos vyks išsami diskusija, atsakymai į klausimus, konkrečių problemų, su kuriomis susiduria vaikus auginantys tėvai, aptarimas. Pagrindinė problema, kylanti jauniems tėvams – tai vaikų nenoras valgyti daržoves ir vaisius. Iš kur kyla šis protestas, kaip sudominti vaikus sveikesne mityba? Kaip atpažinti ir suprasti, kada vaikams pradeda trūkti maistinių medžiagų ir kokių? Kaip ir kur rasti sveikų maisto produktų, kaip pagaminti patrauklų vaikams maistą?
Be konferencijos visuomenei organizuojate ir specialų renginį medikams. Ko jų mokysite?
Dieną prieš visuomei skirtą Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją, – kovo 17 d. Kauno klinikose vyks Tarptautinė gyvenimo būdo medicinos konferencija, skirta sveikatos apsaugos srityje dirbantiems specialistams.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau prieš tris metus susidomėjo gyvensenos medicinos tema. Ši konferencija organizuojama jau trečiąjį kartą ir pirmiausia skiriama šeimos gydytojams, slaugytojams, medicinos krypčių studentams, visuomenės sveikatos atstovams ir kitiems sveikatos apsaugos srityje dirbantiems specialistams, norintiems pasisemti daugiau žinių apie tai, kaip sumažinti bendruomenių sergamumą bei pailginti gyvenimo trukmę.
Konferenciją atidarys sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Europos komisaras Vytenis Andriukaitis. Su A.Veryga mane jau keli metai sieja glaudus bendradarbiavimas ne tik organizuojant mokslines konferencijas, bet ir kuriant gyvensenos medicinos magistratūros studijų programą LSMU, kuri pradėta šių metų rugsėjį. Siūlymas šeimos gydytojo komandą papildyti sveikos gyvensenos profesionalu yra įrašytas į vyriausybės programą. Šeimos gydytojas, matydamas, kad paciento ligos atsiradimui ir vystymuisi svarbią įtaką daro netinkama gyvensena, paskirtų ne tik gydymą vaistais, bet ir gyvensenos medicinos profesionalo konsultaciją. Šis specialistas supažindintų, apmokytų ir praktiškai padėtų įgyvendinti sveikos gyvensenos praktikas, stebėtų gyvensenos pokyčius. Manau, kad toks visapusis gydymo ir švietimo modelis ilgalaikėje perspektyvoje atneštų didelės naudos.
Prieš keletą mėnesių įkūrėte Europos gyvensenos medicinos specialistų asociaciją, esate jos prezidentas. Kas yra gyvenimo būdo medicina ir ką veikia jūsų įkurta organizacija?
Siekiant suvaldyti su gyvensena susijusių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų pandemiją (nuo šių ligų miršta kas antras Lietuvos gyventojas), mes siūlome peržiūrėti visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros institucijų funkcijas, integruojant į jas gyvensenos medicinos specialistus, pasitelkti švietimą, bendruomenes, savitarpio, socialinę ir psichologinę pagalbą. Džiaugiamės, kad ši nuostata įrašyta į vyriausybės programą. Tikimės sutekti jėgas ir kartu su naujuoju sveikatos apsaugos ministru A.Veryga jau šiemet pradėti įgyvendinti pirmuosius projektus.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad lėtinių neinfekcinių ligų priežastys glūdi ydingoje gyvensenoje. Akivaizdu, kad simptomų gydymas vaistais ir chirurginėmis intervencijomis yra labai brangus ir mažai lemia sergančiųjų gyvenimo kokybę bei trukmę, nes nepašalina ligų priežasčių. Todėl mes, akademinė biomedicinos mokslų srities profesinė draugija, sieksime sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti naują, moksliniais tyrimais pagrįstą, gyvensenos medicinos praktiką, kuri padėtų suvaldyti lėtinių ligų pandemiją. Gyvensenos medicina yra moksliškai pagrįsta tarpdisciplininė kompleksinė doktrina. Norint pasiekti rezultatų, gyvensenos medicinos specialistas turi tapti sveikatos apsaugos sistemos dalimi, pats dirbti su asmeniu bei bendradarbiauti su bendruomenėmis, privačiu sektoriumi bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Gyvensenos medicinos specialistas – tai tarsi gyvenimo būdo vadybininkas ar asmeninis konsultantas, gebantis motyvuoti, organizuoti reikiamą pagalbą, sudaryti mitybos, fizinio aktyvumo planus, jei reikia – pasitelkti kitus specialistus ar psichologinę pagalbą. Gyvensenos medicina – tai ne tik prevencija, tai ir sunkių ligonių gydymas radikaliai keičiant gyvenseną, dirbant komandoje su gydytoju. Kuo sunkesnė žmogaus būklė, tuo radikalesnių pokyčių reikia norint pasveikti. Nors dar neturime specialistų, tačiau netolimoje ateityje kalbėsime ir apie klinikinę gyvensenos mediciną.
2016 m. kovą, paskutiniojoje Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijoje viešėjo gydytojas John Kelli, prieš kelis metus įkūręs mokslu pagrįstą klinikinės gyvensenos medicinos centrą Dakotos valstijoje JAV. Intensyviai tęsiame bendradarbiavimą su J. Kelly. 2016 vasarą jo centre lankėsi grupė LSMU ekspertų, gyvensenos medicinos magistrų dėstytojų, kurie jo patirtį perduoda studentams. Tikimės, kad jau netolimoje ateityje mes galėsime ir Lietuvoje matyti gimstančius pirmuosius klinikinės gyvensenos medicinos centrus.
Kaip vertinate Lietuvos sveikatos apsaugą – ką reikėtų keisti, į kokias problemas atkreipti dėmesį?
Žmonės yra suklaidinti, manydami, kad sveikatos apsaugos sistema orientuota į sveikatą. Turime daug puikių specialistų, daug geros diagnostinės ir chirurginės technikos – nežiūrint to, sveikatos apsaugos sistema patiria itin didelių sunkumų. Visų pirma, būdama orientuota į medikamentinį ir chirurginį simptomų šalinimą, yra brangi ir neefektyvi. Antra, ji nužmogina tiek pacientus, tiek gydytojus, skatina korupciją, yra orientuotą į perteklinių brangių diagnostinių, intervencinių gydomųjų paslaugų teikimą bei jų plėtrą, perteklinį medikamentinį gydimą. Trečia, ji labai konservatyvi, uždara inovacijoms, stokoja tarpsektorinio bendradarbiavimo, įskaitant pilietinę visuomenę, švietimo sistemą bei akademinę bendruomenę. Ketvirta, šiandieninėje sveikatos apsaugos sistemoje nėra vietos sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymui ir švietimui, bendruomeniškumo jausmo skatinimui, savitarpio pagalbai ir užuojautai. Medikų bendruomenė praktiškai ignoruoja moksliniais tyrimais ir praktika pagrįsta visuomenės sveikatos sampratą.
Artėjančioje konferencijoje ir pats skaitysite pranešimą – kokias temas žadate paliesti?
Prieš daugiau nei penkerius metus pakeičiau gyvenimo būdą. Pradėjau mokytis biomedicinos srityje, įsijungiau į akademinį gyvensenos medicinos judėjimą. Pradėjau dirbti su žmonėmis, konsultuodamas gyvensenos pokyčių klausimais. Konferencijoje kalbėsiu apie sukauptą praktiką, sunkumus su kuriais susiduriame keisdami gyvenimo būdą. Kiniečiai sako, kad lengviau upę priversti tekėti priešinga kryptimi, nei žmogui pakeisti susiformavusius įgūdžius. Tame yra dalis tiesos. Skirtumas gal tas, kad man neteko matyti upės tekančios priešinga kryptimi, bet dažnai stebiu žmones, kurie pakeitė savo gyvenseną ir pasveiko ar sveiksta nuo sunkių ligų. Taip, tai nelengva. Viena iš priežasčių – aplinkos, artimųjų pasipriešinimas. Kita didžiulė problema, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema sukonstruota taip, lyg pacientas būtų beraštis neišmanėlis. Retas gydytojas aptaria su pacientu tyrimų rezultatus, jo diagnozę ir galimus gydymo būdus. Neretai gydytojai gąsdina ar net ignoruoja pacientus, kurie domisi savo problemomis, ieško įvairių būdų pasveikti. Viena moteris man pasakojo, kai jos vaikui buvo diagnozuotas diabetas, endokrinologijos klinikoje atsivertus kompiuterį skaitydama kas tai per liga, iš gydytojų susilaukė nemalonės vien jau savo susidomėjimu. Man pačiam teko nekartą išgirsti iš gydytojų specialistų tokius žodžius,- noriu jus įspėti, kad mes gydome tik vaistais. Neturime laiko ir su pacientais nediskutuojame apie pasyvias intervencijas, tokias kaip mityba. Visgi situacija keičisi į gerą, aš dažnai sutinku sąmoningus, apsišvietusius žmones, kurie prisiima visą atsakomybę iš savo sveikatą, neneigia tiek šiuolaikinės medicinos pažangių gydimo būdų, tiek gyvensenos pokyčių įtakos, moka patys atsirinkti ir gali lygiaverčiai diskutuoti su gydytojais. Džiaugiuosi savo šeimos gydytoja Rosita Totiliene, kuri atvira naujovėms ir bent jau man visuomet skiria laiko pasitarti.
Konferencijos metu kalbėsiu apie pokyčių dinamiką, elgsenos psichologiją. Trumpam pakeisti mitybos įgūdžius pavyksta daug kam. Bet kaip išsaugoti pasikeitimus, kur rasti motyvaciją – apie tai kalbėsiu konferencijoje.
Daugiau informacijos apie konferenciją – portale www.sveikata.org.
