Porno industrija ir technologijos (N-18)

Paskelbė: KaunoŽinios.lt redakcija Data: 2015-07-04 09:38

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Prestižinis Jungtinės Karalystės (verslo, finansų, ekonomikos ir politikos) savaitraštis „The Economist“, analizavęs ilgą laiką konkuravusias „Meerkat“ ir „Periscope“ tiesioginių vaizdo įrašų programėles, teigia, kad daugiausia naudos „Meerkat“ suteikia pradedantiesiems pornografams. Pornografija nuolat žengia koja kojon su technologijomis, tačiau kas nutinka su lytiniu gyvenimu?

Sinde Gelop (Cindy Gallop) – moteris, išmainiusi reklamos verslą į naujai steigiamą sekso technologijų kompaniją. Ne kartą savo mintis dėsčiusi technologijų, verslo ir dizaino konferencijoje (angl. TED), šįkart Sindė pareiškė savo nuomonę, jog technologijų industrija bei interneto portalai turėtų nebijoti publikuoti su seksu susijusio turinio.

Ko gero tai skamba chaotiškai, žinant, kad internetas ir taip yra kupinas sekso. Tačiau Gelop nuomone, internetas ir visa technologijų industrija nepastebi skirtumo tarp sekso ir pornografijos. Tai yra du skirtingi dalykai. Seksas yra impulsyvus, šmaikštus, imtymus; tuo tarpu pornografija – visiška priešprieša. Seksas yra arba turėtų būti paremtas kalbomis apie sekso metu perduodamas ligas, lytinę apsaugą ir kontracepciją; pornografijoje tai nepaisoma. Seksas reprezentuoja žmones, pornografija – kūnus.

Žinoma, pornografija nebūtinai turi sukelti blogas asociacijas. Vienas iš Sindės šūkių yra – „už pornagrafiją, už seksą, už tai, kad žinotum skirtumą tarp jų.“ Galbūt visa tai sunkiau suprastų jaunesnio amžiaus žmonės: „Šiais laikais vaikai susiduria su pornografija būdami 6-8 metų amžiaus. Spraga atsiranda tuomet, kada lytinis švietimas yra pakeičiamas tėvų istorijomis vaikams, jog seksas iš tiesų nėra toks, koks yra vaizduojamas porno filmuose.

Taip pat skaitykite: Erwin Olaf: vyresnio amžiaus moterų fotografijos (N18)

Nejaugi seksualaus turinio (ir sekso technologijų) paklausa yra tokia pat radikali kaip ir paklausa pornografijai? Atsakymas yra teigiamas. Internetas bei technologijų industrija yra susiskaldžiusi į dvi atskiras, viena nuo kitos nepriklausomas sritis: pornografiją ir su seksu nesusijusį turinį. Dažniausiai bet kas, bent truputį seksualaus yra laikoma pornografija ir toks turinys yra labiausiai dangstomas gerai žinomų kompanijų. Amerikietiško žinių potalo „The Daily Beast“ teigimu, šiuolaikinių technologijų rinka yra kupina naujai įsikūrusių kompanijų, kuriančių novatoriškas programėles įvairiose srityse. Visose srityse, išskyrus sekso.

Gelop įsteigtą kompaniją „Make Love Not Porn“, galima laikyti dalijimosi platforma, kuri skirta socialiai priimtinam seksualiniam turiniui. Tinklalapyje galima išvyti smulkaus šrifto užrašą: „nėra suaugusiesiems pasiekiamo turinio“. Sunkiausia, anot įkūrėjos, buvo ieškoti remėjų isteigti šiam portalui. Taip pat, video portalai, elektroninio pašto tiekėjai bei verslo rizikos vertintojai atsuko Sindei nugarą. Niekas nenorėjo nė trupučio prie to prisidėti.

Taip pat skaitykite: Radikali queer fotografija – BDSM kultūra šeimyninėse nuotraukose (N-18)

Dėl viso to, lengviausia būtų kaltinti dažnai kritikuojamą ir nesuprastą porno industriją. Tai būtų lengva, bet neteisinga. Gelop mano, kad tai yra tiesiog „iškreiptą“, dviveidišką ir neracionalią mąstyseną apie seksą susidarusios visuomenės bruožas.

Taip pat, dauguma technologijų industrijos atstovų nedrįstų nė per žingsnį priartėti prie bet kokių projektų susijusių su seksu. Pasak Sindės: „Mary‘is Meekeris neišdrįstų kalbėti apie pagrindinę interneto paskirtį“, nepaisant to, Gelop teigia, kad šioje srityje galima uždirbti „krūvas šlamančių“.

Jei jūs tuo abejojate, užtenka pagalvoti apie krūvas pinigų susišlavusį  filmą „50 pilkų atspalvių“ (angl. Fifty Shades of Grey), nepaisant visų šio filmo trūkumų. Socialiai priimtinas seksas turi didžiulę paklausą šiuolaikinėjė rinkoje.

Gelop turi didelių ambicijų, bet pokalbio metu tampa aišku jog tai yra labiau panašu į gyvenimo tikslą, misiją. Ji teigia: „Aš sulaukiu tūkstančių el. laiškų iš žmonių, kurie dalijasi imtymiausiomis savo gyvenimo detalėmis su manimi. Aš jaučiuos asmeniškai dėl to atsakinga.“ Taip pat Sindė teigia norinti panaikinti žodį „gėda“ iš mūsų žodyno. Tai kilnus tikslas ir belieka tikėtis, kad šiuolaikinės industrijos tam pritars.

Taip pat skaitykite: Mylimojo pelenais užpildytas dildo? Kodėl gi ne! (N-18)

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt