Skandinavišką ugdymo sistemą diegiančiame „Erudito licėjuje“ Kaune – trigubas augimas

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-03-31 09:00

Spausdinti | Komentarai

Doc. dr. Nerijus Pačėsa / Organizatorių archyvo nuotr.

Viešojoje erdvėje verdant diskusijoms apie neišvengiamus ir būtinus Lietuvos švietimo sistemos pokyčius, vis dažniau visų akys krypsta į Skandinavijos šalis, kurių švietimo sistemos jau ne vienerius metus laikomos geriausiomis pasaulyje. Kol valstybinių mokyklų reformatoriai svarsto ir kaunasi nuomonių batalijose, privačios mokyklos sėkmingai diegia skandinaviškosios sistemos elementus ir jaučia didžiulį visuomenės susidomėjimą bei skelbia ambicingą augimą: vos prieš metus Kauno centre duris atvėrusi privati mokykla „Erudito licėjus“ 2017/2018 mokslo metų sezoną pradės augdami net tris kartus.

Privačios mokyklos vadovai neslepia, kad plėtra buvo numatyta, tik kiek vėliau. „Pirminis planas buvo iki progimnazijos „užaugti“ nuosekliai, kartu su jau priimtais pradinukais. Tačiau, kaip parodė šie metai, susidomėjimas progimnazijos klasėmis yra milžiniškas, o Kaune akivaizdžiai jaučiamas kokybiško 5-8 klasių ugdymo stygius. Visa tai įvertinę, nusprendėme paankstinti plėtros planus,“ – apie mokyklos augimą sako jos direktorius, doc. dr. Nerijus Pačėsa, buvęs Vadybos ir ekonomikos universiteto ISM rektorius.

Išsikėlus į keturis kartus didesnes patalpas, planuojama jau 2017/2018 mokslo metų pradžioje nuo 4 iki 12 padidinti klasių skaičių, pasiūlant ne tik pradinį, bet ir pagrindinį ugdymą. Prie jau esamų pradinukų, prisijungs dvi penktosios ir viena šeštoji klasė. Šiuo metu licėjuje mokosi vaikai iš Kauno miesto bei rajono, Kėdainių, Jonavos.

thumbnail_skandinaviska mokymo sistemaOrganizatorių archyvo nuotr.

Skandinaviškos sistemos iššūkiai

Skandinavišką ugdymo sistemą diegiančio ir pagal integruoto mokymo sistemą dirbančio licėjaus vadovas pripažįsta, kad pirmieji veiklos metai atnešė ne tik sveikos plėtros ambicijas auginančio optimizmo, bet ir iššūkių.

Nors Lietuvos viešojoje erdvėje intensyviai diskutuojant apie švietimo reformą neretai girdime, kad turėtume orientuotis į skandinavus, galiu jau dabar pasakyti, kad toks persiorientavimas nebus paprastas. Ypač vaikų tėvams, kuriems teks patikėti, kad ši sistema progresyvesnė visu kuo – ne tik aplinka, santykiais, bendrosiomis kompetencijomis, bet ir žiniomis. Mums įskiepytas suvokimas, neva mokymosi kokybė matuojama prirašytais ir perskaitytais puslapiais bei dideliu namų darbų kiekiu, neleidžia išsilaisvinti ir suvokti, kad gerokai efektyviau mokytis kitais būdais, kurie skatina mokinių motyvaciją ir įsitraukimą, bet nebūtinai yra taip primityviai pamatuojami,“ – skandinaviškosios sistemos esmę dėsto N. Pačėsa.

Visi esame išaugę vienoje švietimo sistemoje, kuri, viena vertus, neugdo asmeninių gebėjimų, menkai rūpinasi mokyklos bendruomenės laimės pojūčiu, bet, kita vertus, tikima, kad suteikia žinių. Ir tėvai tarsi deda ant skirtingų svarstyklių žinias ir vaiko laimę, kaip skirtingus pasirinkimus, tačiau šiuolaikinis ugdymas turi apjungti viską į vieningą visumą.“

thumbnail_pamokos licejuje

Organizatorių archyvo nuotr.

Pasak „Erudito licėjaus“ vadovo, mes vis dar esame linkę vertinti vaikų mokymą ir mokymąsi pagal savo pačių kažkada įgytą patirtį. Tad tenka edukuoti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus – skleisti suomiškąją švietimo sistemos filosofiją, kad „mažiau yra daugiau“, o neperkrautas, nepertemptas ir į stresą neįvarytas vaikas įsisavina žymiai daugiau.

Ne atsitiktinai mūsų licėjaus moksleivių tėvai yra labai stipriai įtraukiami į ugdymo procesą, o sprendžiant, ar vaikas bus priimtas į šią mokyklą, bent 50 proc. lemia pokalbis, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar tėvai iš tiesų supranta savo vaidmenį dalyvaujant vaiko ugdyme. Skandinaviškoje mokymo sistemoje netinka požiūris: atidaviau į mokyklą – ir čia mano rūpestis baigtas. Daug kalbame apie tai, kad ugdymas yra abiejų pusių – tėvų ir mokyklos – intensyvus bendradarbiavimas. Ir diegiame šį principą savo veikloje: tarkime, vaikai kiekvieną savaitę gauna projektines užduotis, kuriose dažnu atveju reikalingas tėvų įsitraukimas“.

thumbnail_skandinaviska sistema

Organizatorių archyvo nuotr.

Raktas į žinias – integruotasis ugdymas

Atsimenate mokykloje persekiojusį klausimą: „Ir kam man to reikia“? Pasak N. Pačėsos, tradicinė dalykinė mokymo sistema nuasmenina visus mokomuosius dalykus tiek, kad jie pradeda atrodyti beprasmiai ir „nereikalingi“.

Kitaip sakant, tarpusavyje ryšio neturintys dalykai sukelia pojūtį, kad „gyvenime man tokių žinių neprireiks“. Tuo tarpu integruotoje sistemoje mokomasi ne konkrečių dalykų, o temų. Ir mokomieji dalykai toje temoje tarsi „pasislepia“, persipina ir integruojasi į vieną bendrą visumą. Tokią, koks ir yra pasaulis. Tarkime, tema – vanduo. Kai mokaisi apie vandenį, visos dalykinės žinios staiga tampa įdomios ir svarbios. Ir nebereikia atsakinėti į klausimą, „o kam man to reikės gyvenime,“ – apie tradicinės ir integruotosios mokymo sistemos skirtumus aiškina licėjaus vadovas.

Pasak jo, ne atskirais sluoksniais, bet į tinklą neriamos žinios ne tik ilgiau išlieka, bet ir didina mokinio pasitenkinimą, patenkina jo smalsumą ir augina mokymosi motyvaciją.

Būtent tokia – integruotojo mokymo sistema – paremta programa jau nuo šių metų rugsėjo „Erudito licėjuje“ Kaune pradės mokytis ne tik pradinukai, bet ir penktokai bei šeštokai. Moksleivių priėmimas 2017/2018 mokslo metams pradedamas nuo balandžio 3 dienos.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt