1984-ieji šiemet: „Roskomnadzor“ vs „Telegram“ Rusijoje

Paskelbė: Data: 2018-04-23 08:32

Spausdinti | Komentarai

"Jie gali atimti mūsų IP adresus, bet jie niekada neatims mūsų laisvės."

Prieš keletą dienų Maskvoje, šalia Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos būstinės kilo ir leidosi daugybė popierinių lėktuvėlių. Ir visai ne be reikalo. Tai buvo žmonių surengtas protestas prieš minėtosios tarnybos ir „Roskomnadzor“ (Rusijos federalinė ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo tarnyba) siekį užblokuoti vieną populiariausių pasaulyje pranešimų perdavimo sistemų „Telegram“, kurio logotipas būtent ir yra minėtasis popierinis lėktuvėlis.

Nors cenzūros tema, regis, kuo toliau, tuo labiau tampa nebeliečiama, praėjusios savaitės pradžioje ji tapo bene pagrindine visame pasaulyje po to, kai specialiosios Rusijos tarnybos informavo visas telekomunikacijų bendroves blokuoti prieigą prie „Telegram“ programėlės šalies ribose. Teismo sprendimas buvo priimtas programėlės savininkui nesutikus perleisti „Telegram“ šifravimo raktų, kurių dėka saugumo tarnyba galėtų prieiti prie informacijos, kuri yra perduodama šia programėle visoje Rusijoje.

Kaip skelbiama skirtinguose šaltiniuose, iš viso buvo užblokuota virš 20 000 000 IP adresų visoje Rusijoje, tarp kurių yra priklausančių tokiems rinkos milžinams kaip „Google“, Amazon“ bei „Microsoft“.

Jų vartotojai nebeteko galimybių pasiekti puslapius, priklausančius „Amazon Cloud“ sistemai, atnaujinti „Windows“ operacinę sistemą ar net naudotis „Ofice365“ teikiamomis paslaugomis. Pasirodė pranešimų, kad sutriko ir „MasterCard“ operacijų patvirtinimai bei galimybė prisijungti prie kai kurių Rusijoje populiarių socialinių tinklų. Žaidimų mėgėjai taip pat turėjo progą sunerimti – nepavyko prisijungti prie tokių populiarių kompiuterinių vaizdo žaidimų kaip antai „Guild Wars 2“. Trumpai tariant, nukentėjo daugybė su „Telegram“ absoliučiai nesusijusių puslapių ir bendrovių.

Vis dėlto po užblokuotų daugiau nei 20 milijonų IP adresų ir visų pastangų sustabdyti „Telegram“, programėlė Rusijoje tebeveikia. Tiesa, kartais jos pranešimai pasiekdavo adresatą tik po keleto valandų nuo pranešimo išsiuntimo.

Nors iš pirmo žvilgsnio Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos rūpestis gali pasirodyti pakankamai pagrįstas – prieigos prie informacijos buvo siekiama, neva, norint apsidrausti nuo terorizmo galimybės – visame pasaulyje toks Rusijos valdžios organų elgesys netruko būti pradėtas aršiai kritikuoti.

Pavlas Durovas

Telegram“ kūrėjo Pavelo Durovo nesutikimas Rusijos saugumiečiams suteikti prieigos prie visos privačios informacijos, kuria yra dalinamasi programėle, yra iš tiesų sveikintinas. Priešinantis tokiems totalitariniams užmojams yra parodoma tikroji lyderystė ir elgiamasi teisingai.

Ne gana to, „Raskomnadzor“ netruko kreiptis į „App Store“ ir „Google Play“, reikalaudama, kad „Telegram“ pranešimų siuntimo programėlė būtų pašalinta iš šių programėlių platinimo sistemų.

Jeigu tokios informacinių technologijų milžinės kaip „Google“ ar „Amazon“ sutiks su Rusijos prašymu padaryti „Telegram“ nebeprieinamą vartotojui atsisiųsti, ji taps Rusijos valdžios organų sąjungininku, o ne jų vykdomos politikos aukomis.

Nors kol kas pirmieji šios cenzūros žingsniai buvo turbūt ne tokie grakštūs kaip to tikėjosi Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos ir „Roskomnadzor“, tačiau jie jau žengti. Nelyginant Didysis Brolis Džordžo Orvelo distopiniame romane „1984-ieji“, Rusija vėlgi pasauliui priminė apie save. Vėlgi, ne iš pačios geriausios pusės.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt