Lietuvos zoologijos sode dirbantys gyvūnų prižiūrėtojai – tikrą pašaukimą savo darbui turintys žmonės. Meilė ir rūpestis gyvūnams, nenuspėjamumas, dinamiškumas, nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas – tai 107 zoologijos sodo darbuotojų kasdienybė.
Susidomėjimas gyvūnais – nuo mažens
„Nuo vaikystės esu visų, kas aplink mus juda, skrenda, šliaužia, ropoja, gerbėja. Mama nuolat mane traukdavo iš visokių balų, saujos buvo pilnos buožgalvių, į kišenes varlių pridėta. Tiesiog nebijojau visų šių gyvių, nuo mažens stebėjau, prie skruzdėlynų sėdėjau. Kiek save atsimenu, kai manęs klausdavo, kuo būsiu užaugusi, visada sakydavau žvėriukų daktaru. Bet supratau, kad daktaru nebūsiu, nes nemalonu žiūrėti į kraują, žaizdas, į kenčiantį gyvūną.“ – paukščių skyriaus vyresnioji zoologė Rasa Mikuličienė teigė jau nuo pat mažens jautusi trauką gyvūnams. Jai antrino ir kanopinių žinduolių skyriaus vyresnioji zoologė Gerda Janeliūnaitė: „Visą gyvenimą labai domino gyvūnai, labiau gal kanopiniai, o labiausiai arkliai.“. Jei nedirbtų zoologijos sode, abi moterys vis vien rinktųsi veiklą arti gyvūnų ir gamtos. „Jei nebūčiau gyvūnų prižiūrėtoja, rinkčiausi sritį, kuri susijusi su gyvūnais arba su augalais. Pavyzdžiui, darbas zoo prekių parduotuvėje.“ – svarstė R. Mikuličienė. Tuo tarpu kita darbo vieta, be zoologijos sodo, kur save įsivaizduoja G. Janeliūnaitė, yra žirgynas.
Kiekviena diena darbe – nenuspėjama
G. Janeliūnaitė vos baigusi gyvulininkystės technologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje, bandė laimę gauti darbą zoologijos sode: „Kažkodėl siunčiau CV ir į zoologijos sodą, nors galvojau, kad neturiu jokių šansų, bet pabandžiau. Kaip tik tuo metu ieškojo žmogaus, taigi labai džiaugiuosi, kad taip pasisekė. Kol kas darbas patinka. Kai keliantis ryte pagalvoju: ,,O, į sodą“, iškart yra stimulas lipti iš lovos.“. Biologijos studijas baigusiai R. Mikuličienei teko išbandyti ir mokytojos darbą: „Mokytoja turi turėti pašaukimą: mokėti elgtis su vaikais, stengtis juos sudominti. Toks darbas monotoniškas, tą patį kursą turi dėstyti kasmet. Žinoma, galima keisti mokymo metodologiją, įdomiau pateikti faktus, bet tai yra tas pats per tą patį.“. Darbas zoologijos sode – visiška priešingybė. „Kadangi esu kaunietė, atėjau dirbti į zoologijos sodą, daugiau nebuvo kur. Ir susirgau zoologijos sodo liga. Pamačiau visai kitokį darbą, visai kitokią kasdienybę. Kiekviena diena yra vis kitokia. Darbas absoliučiai nemonotoniškas, kiekvieną dieną nežinai, kas laukia. Tai visiškai kitoks darbas negu mokykloje.“ – savo pasirinkimu dirbti ne pedagoginį darbą džiaugėsi jau virš 20 metų zoologijos sode besidarbuojanti R. Mikuličienė. ,,Kiekviena darbo diena skiriasi, labai sunku planuoti. Ką iš ryto pašnekame su skyriaus vedėja, tas dažniausiai pasikeičia. Darbas anaiptol nėra monotoniškas.“ – apie darbo kasdienybės nenuspėjamumą pasakojo nuo šių metų sausio zoologijos sode dirbanti G. Janeliūnaitė.
Zoologijos sodo archyvo nuotr.
Darbas zoologijos sode – nuolatinis mokymasis ir iššūkiai
Norint tapti tikru profesionalu gyvūnų priežiūros srityje, reikia nuolat atnaujinti teorines žinias, jas derinti su praktika ir konsultuotis su kolegomis užsienyje. „Teorinę dalį, kurią mokėmės universitete, pritaikome nedaug. Reikia daug skaityti, domėtis, nes gyvūnai yra iš visokiausių regionų, nuolat keičiasi, reikia sužinoti apie juos kuo daugiau. Kaupiau daug literatūros, nes zoologijos sode su niekuo nepasikonsultuosi, dažniausiai konsultuojamės su kitų šalių zoologijos sodo specialistais ir jie mums padeda.“ – paukščių skyriaus vyresnioji zoologė R. Mikuličienė pabrėžė, jog reikia nuolat domėtis savo sritimi ir tobulėti. Darbas zoologijos sode – tai ne vien gyvūnų auginimas ir jų priežiūra, bet ir įvykių fiksavimas ir perdavimas ateinančioms kartoms. „Per savo klaidas, patirtis ir stebėjimus mes mokomės. Rašome dienoraščius, ką darome, kas įvyko, ar gerai ar blogai įvyko. Pavyzdžiui, apie inkubaciją sužinojau iš ankstesnių darbuotojų, dabar pati kitiems jau galiu patarti, taigi viskas ateina per mokymąsi.“ – apie stebėjimų ir įvykių fiksavimo svarbą kalbėjo R. Mikuličienė. Kanopinių žinduolių skyriaus vyresniajai zoologei G. Janeliūnaitei, kaip naujai darbuotojai, kiekviena diena pilna iššūkių ir mokymosi: ,,Daug iššūkių visame kame, nes tarkim dirbant su kupranugariais praktikos šiaip kažkur nerasi, ji atsiranda dirbant čia. Šiai dienai turbūt didžiausias iššūkis – jauniklių auginimas. Pavyzdžiui, kupranugaris mūza, kuris negeria mamos pieno. Ją reikia maitinti rankiniu būdu, budėti naktimis, tad iššūkis – prižiūrėti, kad jos racionas būtų geras.“.
Zoologijos sodo archyvo nuotr.
Darbuotojams trūksta specifinio pasirengimo
Zoologijos sodas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje gali dirbti šios srities specialistai, tad nėra profesionalus parengimo ir jaučiamas darbuotojų trūkumas. „Gyvūnų prižiūrėtojo specialybė ir biologija nėra labai populiari. Veterinarija galbūt labiau, nes dabar daug privačių klinikų. Manau, biologija – tai sritis, kuri ateityje turės perspektyvų. Užsienyje, manau, tikrai ruošiami zoologijos sodo specialistai. Jei kažkas tai darytų Lietuvoje, jų visada reikėtų, nes žmonės, kurie ateina prižiūrėti gyvūnų, paprastai yra įgiję įvairias specialybes ir žinių iš tikrųjų trūksta. Meilės yra, darbo nebijo, bet reikalingos žinios, ypač apie gyvūnų aplinkos praturtinimą, apie pašarus, apie pačią rūšį, apie supratimą, kodėl gyvūnas elgiasi vienaip ar kitaip. Taigi reikia elementarių biologinių žinių. Nebūtinai reikia baigti aukštąją, tiesiog reikalingos specifinės žinios.“ – apie darbuotojų parengimo stoką nuogąstavo R. Mikuličienė. „Gyvūnų prižiūrėtojų trūkumas jaučiamas, ypač su egzotiniais gyvūnais.“ – kolegės žodžius patvirtino G. Janeliūnaitė. Šiuo metu vienintelė vieta Lietuvoje, kur ruošiami gyvūnų priežiūros specialistai, yra Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune. Absolventai taip pat gali dirbti zoo prekių parduotuvėse, kačių ar šunų kirpyklose.
Kasmet gegužės mėnesį zoologijos sode švenčiama gyvūnų prižiūrėtojo diena. Taip siekiama parodyti šios profesijos atstovų svarbą, rūpinantis gyvūnais ir vykdant gamtamokslinį švietimą. Renginių metu lankytojai gali pamatyti gyvūnų prižiūrėtojo kasdienybę, susipažinti su darbo įrankiais. Darbas zoologijos sode – begalinė atsakomybė, bet kartu ir niekur kitur nepakartojama patirtis.
