Ekoseksualai tiki, kad mylėjimasis su žeme ją išgelbės (N-18)

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-11-05 07:51

Spausdinti | Komentarai

© Matt Sav nuotr.

Jei šią savaitę keliausite į Sidnėjų, turėsite puikią galimybę užsiimti seksu su žeme.  Jums tereikės užsukti į „Ekoseksualų pirtį“, kuri yra Sidnėjaus „LifeWorks“ festivalio eksperimentinio meno dalis. Pirtis yra interaktyvus įrenginys, sukurtas menininkų Loren Kronemyer ir Ian Sinclair iš „Pony Express,“ jie šį renginį apibūdina kaip „Ekstravagantiškumą be senaties termino, kuris ištirpdo barjerus tarp rūšių, kol mes leidžiamės į užmarštį,“ ir aplinkos krizės rezultatą. Tačiau jie šį renginį mato kaip dalį didelio ekoseksualų judėjimo, kuris, kaip jie sako, įsibėgėja visame pasaulyje.

Ir jie gali būti teisus.  Jennifer Reed, sociologijos daktaro laipsnio kandidatė Nevados Universitete, Las Vegase, rašo disertaciją ekoseksualumo tema, ir sako kad žmonių, kurie save vadina ekoseksualais skaičius išaugo per pastaruosius metus. 2016 m. galime vadinti ekoseksualumo piko metais.

Ekoseksualumas yra terminas su plataus masto apibrėžimais, kurie kinta priklausomai nuo to kam bus užduotas klausimas. Naujienų portalas Vice.com informuoja, kad Amanda Morgan, „UNLV School of Community Health Sciences” fakulteto narė priklausanti ekoseksualų judėjimui, sako jog ekoseksualumas gali būti matuojamas pagal Kinsey Skalę: Viename gale jis apima visus žmones, kurie bando naudoti patvarius sekso produktus, arba mėgsta nuogalių maudynes ir žygius. Kitame gale yra „žmonės, kurie vartosi purve ir patiria orgazmą,“ sako ji. „Yra žmonių, kurie užsiima seksu su medžiais ar masturbuojasi po kriokliu.“

Šio judėjimo populiarumas išaugo dėka  „Bay Area“ menininkių aktyvisčių poros Annie Sprinkle ir Elizabeth Stephens, kurios ekoseksualumą pavertė savo asmeniniu žygiu. Jos išleido „ekosekso manifestą“ savo „SexEcology“ tinklapyje ir surežisavo keletą filmų ta pačia tema, įskaitant ir dokumentiką „Goodbye Gauley Mountain: An Ecosexual Love Story,“ kuriame rodomi jų ir Apalačių kalnų santykiai. Kol visoje šalyje buvo pristatinėjamas jų pasirodymas „Dirty Sexecology: 25 Ways to Make Love to the Earth,“ jos rengė vestuvių ceremonijas tarp kitu bendraminčių ekoseksualų ir žemės, mėnulio ar kitų natūralių organizmų.

Sprinkle ir Stephens atvirai kalba apie ekoseksualumą, kaip apie naują seksualinės tapatybės formą. Praeitais metais vykusiame „San Francisco Pride Parade,“ jos vadovavo daugiau nei šimto ekoselsualų grupei, kuri siekė oficialiai pridėti E raidė prie LGBTQI akronimo. Stephens sakė „Outside,“ kad jos tiki jog pasaulyje šiuo metu gyvena bent jau 100000 žmonių, kurie save atvirai prisistato ekoseksualais.

Pasak Reed tyrimo, terminas „ekoseksualumas“ egzistuoja jau nuo 2000 m., kuomet jis pradėjo atsirasti žmonių profiliuse, savęs apibūdinimo skiltyse, internete. Tik apie 2008 m. prasidėjo ekoseksualumo evoliucija link socialinio judėjimo, kai Sprinkle ir Stephens pradėjo vesti ekoseksualų vestuves. Šios dvi menininkės aktyviai dalyvauja vestuvių lygybės judėjime. Stephens sakė, jog jų tikslas buvo pakeisti požiūrį į žemę, kaip į motiną, į žemę kaip į mylimąją.

12

© Matt Sav nuotr.

Tais pačiais 2008m., Stefanie Iris Weiss, rašytoja ir aktyvistė dirbanti Niujorke, pradėjo ieškoti informacijos savo knygai „Eco-sex: Go Green Between the Sheets and Make Your Love Life Sustainable,“ kurią išleido 2010 metais. Weiss, tuomet dar nebuvo susipažinusi su Sprinkle ir Stephens darbu, suteikė šiai idėjai labiau praktinį paaiškinimą kartu su tyrimu, kuris parodė žalingą prezervatyvų, lubrikantų ir kitų sekso produktų  sudedamųjų dalių poveikį žmogaus kūnui ir aplinkai. Ji teigia, jog šią knygą parašė skatindama žmones savo lytinį gyvenimą paversti „patvaresniu ir neutralesniu“ tam, kad jie nebeterštų savo kūno užsiimdami seksu.

Saugesnių ir patvaresnių sekso produktų noras, išlieka svarbia ekoseksualų judėjimo dalimi, ir Weiss sako, jog žalias sekso produktų pasirinkimas dramatiškai išaugo po jos parašytos knygos išleidimo. Bet ji taip pat džiugiai sutiko ir Sprinkle ir Stephen labiau holistinę ekoseksualumo sampratą, padėti žmonėms vėl susijungti su žeme ir savo kūnu.

Reed sako, jog ekoseksualumas yra kitoks, nei kiti socialiniai judėjimai, nes jis susikoncentruoja į asmeninį požiūrį ir malonumą, o ne į protestus ir politiką. Ji teigia, jog kai kurie judėjimo dalyviai laikosi atstumo nuo judėjimo būtent dėl šių priežasčių. Bet visi ekoseksualumo aktyvistai, dalyvavę interviu, teigia, jog širdyje turi aiškų ir rimtą tikslą. Kaip teigė Morgan, žemę laikyti mylimąją yra pirmasis žingsnis, parodantis, jog aplinkos krizė yra rimta. „Jei sunervinate savo mamą, ji tikriausiai jums atleis, tačiau jei su savo mylimuoju elgiatės blogai, jis jus paliks.“

Tuo pat metu, lengvabūdiškumas, kuris apibūdina pirtį ar Sprinkle ir Stephen pasirodymus yra neatsiejama judėjimo dalis. Morgan ekoseksualumą apibūdina kaip priemonę peržengti „depresiją keliančius Al Gore darbus,“ kuriuos žmonės dažnai sutapatina su gamtosauga. Ji, taip pat ir Weiss bei Kronemyer, tikisi, jog tai padės žmonėms į šią problemą pažiūrėti lengvai ir linksmai, o tai suteikia vilties.

Morgan ir Weiss sako, jog seksą jos mato kaip galingą įrankį motyvuoti žmones aplinką paversti savo prioritetu. Kaip Weiss sako: „Jei bėgi nuo potvynių neturėsi laiko seksui.“

Taip pat skaitykite: „Veganseksualumas“ – kai veganai seksualiniais partneriais renkasi tik veganus

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt