Rene Magrito ir jo darbas Son of Man, 1964.

Vyrai su juodomis skrybėlėmis ant galvos, erdvė tokia atgrasanti ir kartu svajinga, pilna debesų, o kasdieniniai įvykiai įtalpinami į neįprastą vaizdinį – tai Rene Magrito intelektualiai moderni kūryba. Menas neprivalo būti gražus ir visiems iki galo aiškus, jis turi paveikti žmogų, sukelti jame egzistencinius klausimus, būties beprasmybėje atrasti prasmę – visa tai tikroji meno paskirtis, kurią menininkas bando atskleisti.

Rene Magritas (René Magritte) yra XX amžiaus Belgijos tapytojas. Menininkas atstovavo siurrealizmo judėjimui ir buvo puikiai įvaldęs teptuką. R. Magrito patyrė daug sunkumų, pergyvendamas abu pasaulinius karus. Tačiau pats pirmas gyvenime sukrėtimas įvyko, kai jam buvo vos 13 metų. Tada mažas berniukas neteko motinos, nes ši pasitraukė iš gyvenimo savo noru. Kalbama, kai R. Magrito motina buvo rasta, jos naktiniai marškiniai buvo užvilkti ant galvos. Jei tai tiesa, tada šis gyvenimo įvykis menininką taip stipriai paveikė, kad ši netektis atsispindėjo viso jo gyvenimo kūryboje. Menininkas neretai savo piešiniuose vaizdavo žmones su paslėptais veidais po baltu audiniu. Taip pat reiktų paminėti, jog R. Magrito motina, kol buvo vedusi, užsiiminėjo skrybėlių gamybą, todėl tai neatsiejamas gyvenimo faktas su menininko vaizduojamais žmonėmis, kurie dažnai piešiami su juodomis vyriškomis skrybėlėmis.

René Magritte 2

R. Magritas anksti pradėjo lavinti savo meninius sugebėjimus, būdamas paauglys jis sukūrė pirmuosius paveikslus. Nuo 1916 iki 1918 m. studijavo Briuselyje dailės akademijoje „Royale des Beaux-Arts“, tačiau jis, kaip menininkas, jautėsi nelaimingas ir suvaržytas, dėl šios priežasties mokslai dailės akademijoje su pertraukomis išsitęsė laike. Menininkas buvo sužavėtas modernistine tapyba: kubizmu ir metafiziniu menu – juose tapytojai vaizdavo tikroviškus daiktus, nerealioje aplinkoje, kubizme menininkai geometrizuotomis formomis suskaidydavo tikroves vaizdu bei daiktus. 1920 m. Briuselio dailės centre buvo pirmą kartą eksponuota R. Magrito kūryba, o kiek vėliau menininkas nutapė pirmąjį siurrealistinį paveikslą pavadinimu „Pasiklydęs žokėjus“ (Le jockey perdu).

René Magritte 2

Keturi pagrindiniai dalykai, kurie padarė įtakos menininko gyvenimo ir kūrybos stiliui. Pirmasis jų buvo motinos netektis, kuri menininką taip stipriai paveikė, jog šis dažnai įterpdavo į piešinius tokias detales, kurios buvo susijusios su jos gyvenimu. Vėliau R. Magrito gyvenimą ir kūrybinę veiklą pradėjo formuoti santuoka su Georgette Berger. Ji buvo vaikystės laikų draugė, kuri vėliau kartu su juo pradėjo studijavo toje pačioje dailės akademijoje, Briuselyje. G. Berger visada palaikė vyrą ir skatino atrasti savo kūrybinį kelią.

René Magritte 5

Trečias įvykis, kuris nukreipė menininką link siurrealizmo pusės, buvo eksponuojami jo piešiniai parodoje „Antwerp Congress of Modern Art show“, kurioje jis susipažino su poetu E. I. T. Mesens. Siurrealizmo stiliumi rašantis poetas tapo ilgamečiu R. Magrito draugu bei bendražygiu jo kūrybinėje kelionėje. Paskutinis gyvenimo posūkis, kuris galutinai padarė ir suformavo dailininko kūrybos kryptį, buvo toje pačioje parodoje eksponuojami Giorgio de Chirico paveikslai. Tai Italų menininkas, vienas iš metafizinės tapybos pradininkų. Šis modernus dailininkas sužavėjo R. Magritą šešėliavimo technika, užslėptos simbolikos perteikimu, bei ypatingo kraštovaizdžio vaizdavimu. Visi šie gyvenimo įvykiai nulėmė menininko kūrybinį stilių ir požiūrį į gyvenimą.

René Magritte 3

Nors R. Magrito gyvenimas ir kūryba prasidėjo Briuselyje, bet jis norėjo išvykti į Paryžių, kuriame galėjo lengviau integruotis ir tobulėti, kaip menininkas. Paryžiuje jie su žmona prisijungė prie siurrealizmo judėjimo atstovų ir jų lyderio André Bretono, tačiau šie ne tik įkvėpdavo, bet ir neretai užgoždavo kitus, o laikui bėgant R. Magritas pastebėjo, kad jų pasaulėžiūra per daug dogminga ir suvaržyta. Juk kaip menininkas, jis norėjo būti laisvas ir nepriklausomas tam, kad galėtų atrasti save. Po nesėkmių Paryžiuje 1930m. pora nusprendė grįžti ir tęsti meninę karjerą Briuselyje, iš kurio daugiau niekada nebeišvažiavo.

René Magritte 4

Jei žvelgtumėm iš šalies į R. Magrito kūrybą, jis nuolatos bandė eksperimentuoti su meniniais stiliais. Antrojo pasaulinio karo metu dailininkas savo paveiksluose pradėjo vaizduoti šiuolaikinio gyvenimo scenas, kurios buvo labai artimos impresionizmui. Tada R. Magritas paaiškino taip: „prieš karą savo tapyba išreiškiau nerimą, tačiau karo metai mane išmokė, kad svarbiausia yra išreikšti žavesį. Aš gyvenu labai bjauriame pasaulyje“. Kiek vėliau, po karo, R. Magritas nusprendė pamėginti absoliučią priešingybę jo buvusiems darbams. Menininkas siekė pavaizduoti absurdiškas ir kvailas idėjas bei daiktus, nupiešdamas juos kuo nekruopščiau. Tačiau Paryžiuje vykusioje parodoje jis sulaukė daugybė kritikos, kuri privertė jį sugrįžti prie to, ką geriausiai mokėjo – siurrealistinį stilių.

René Magritte 6

Vienas jo žymiausių darbų pavadinimu „Vaizdų klasta“ (La Trahison des images). Šiame piešinyje vaizduojama pypkė atrodo it iš reklaminio lankstinuko, tokia tikroviška su užrašu apačioje „Tai ne pypkė“. Menininkas nori pabrėžti tai, kad žiūrovas žvelgia ne į patį objektą, o į nupiešto objekto vaizdą. R. Magritas, užklaustas apie šį paveikslą, atsakė: “Žinoma, tai ne pypkė. Pamėginkite prikimšti į ją tabako”.

René Magritte 7

R. Magrito darbai buvo pripažinti visame pasaulyje dėl mokėjimo perteikti kasdienybę paslaptingai, o paprastus reiškinius ar daiktus perteikti naujai, sukurti jiems visiškai naują prasmę, perkeliant juos į neįprastas vietas. Šio menininko darbai net ir šiais laikais žmones sugluminą, priverčia susimąstyti ir gerai pasukti galvą, ką šitokia kūryba norėjo pasakyti dailininkas. Taigi, šio tapytojo darbai padarė įtakos šiuolaikinio meno kryptims, tokioms kaip Pop ir konceptualusis menas.

Taip pat skaitykite: Menininkas sukūrė „Karštą meno parodą“, kurioje – tirpstantys šedevrai [FOTO]

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: