KINO PAVASARIS: „Tikros moterys“ – melancholija dvelkianti tikrovės iliuzija

Paskelbė: Data: 2017-03-29 04:40

Spausdinti | Komentarai

Kino filmo "Certain Women" kadras

„Kino pavasario” kritikų pasirinkimo programos filmas  „Tikros moterys“ – režisierės Kelly Reichardt drama, pasakojanti keturių moterų, gyvenančių Montanoje, unikalias, tačiau susikertančias istorijas. Tai ypatingai empatiškas pasakojimas apie paprastus žmones, kuris žiūrovą panardina į savigailos, slogios nuotaikos bei abejingumo hipnozę. Akcentuojamos nestabilios emocinės būsenos moterys, patiriančios savotišką dvasinį sąstingį ir negalinčios ištrūkti iš melancholiško pažeidžiamumo gniaužtų. Tokia istorija atskleidžia stagnacijoje užsibuvusių individų skaudžią realybę, tačiau ar ji geba motyvuoti, edukuoti ar net užmegzti vidinį dialogą su žiūrovu?

Laura (akt. Laura Dern) – advokatė, kamuojama vieno nestabilios psichikos bei emocinės būsenos kliento Fuller’io (akt. Jared Harris), kuris, rodos, negeba adekvačiai įvertinti esamos padėties. Laukimo išvarginta, ji susiduria su netiesiogine diskriminacija, kuomet dėl to, jog esanti moteris, nėra verta pasitikėjimo ar pripažinimo, laikoma nekompetetinga ir neišmanančia savo darbo. Rūpestingi vyrai ar išpaikinti asmenys, priverčiantys moterį pasijusti silpna ir naivia?

CERTAIN WOMEN 2

Kino filmo “Certain Women” kadras

Kitos istorijos epicentre Gina (akt. Michelle Williams) – dar viena neįvertinta moteris, apimta bejėgiškumo vyrų uždominuotam pasauly. Kodėl dėl pardavimo sandorio bus tariamasi tik su jos vyru, bet ne su ja? Ir kodėl net dukra labiau džiaugiasi ne jos, o tėvo kompanija? Koks ryšys esti tarp seksizmo ir visuomenėje susiformavusių normų? Trečiasis pasakojimas koncentruojasi į dviejų merginų (akt. Kristen Stewart ir Lily Gladstone) draugystės užuomazgas, kurios taip ir lieka neišpildytos. Akistatoje su savimi, atvirumas sukelia psichologinę kančią, kuri sustiprina asmenybę bei atitolina įtampą. Kodėl likimas beprasmiškai nutraukė užsimezgusį ryšį? O gal tai – ypatingas sielos triumfas prieš žemiškasias kančias? Ir kokios sąsajos randamos tarp šių keturių moterų ir jų istorijų?

CERTAIN WOMEN 3

Kino filmo “Certain Women” kadras

Režisierė Kelly Reichardt išsiskiria savita kino kaip istorijų pasakojimo specifika, laviruojanti tarp skausmingos introversijos ir stiprios empatijos. Tiesa, būtent dėl to juosta „Tikros moterys“ nėra visų mėgstamas ir suprantamas kūrinys, alsuojantis melancholija ir beprasmybės iliuzija. Filmo tąsa prailgsta, išorinio veiksmo nė su žiburiu nerasi, o vidinis veiksmas yra toks slogus, niūrus, depresiškas, jog nors trumpam pasijauti, jog gyvenime nėra nei laimės, nei gėrio, nei vilties. Žiūrint į gyvenimo nukamuotas, nelaimingas, nepasitikinčias savimi moteris, apima desperatiškas noras jas išjudinti, pasakyti, jog jų gyvenimas neapsiriboja vien mažu miesteliu ir žmonėmis, kurie jas skaudina, žemina, engia. Kita vertus, nekomercinio kino mėgėjui toks filmas gali tapti mažu stebuklu, suteikiančiu peno apmąstymui bei motyvacijos nepasiduoti, kovoti dėl savo laisvės ar įsitikinimų.

CERTAIN WOMEN 4

Kino filmo “Certain Women” kadras

Nors techniškai juosta nėra šėdevras, gamtovaizdžiai pavergia žiūrovo širdį: dangaus platybės, uolėti peizažai, žaluma, tylos oaze persmelkti žemės lopinėliai. Emocijų stoka skatina mąstyti apie tai, kokios svarbiausios vertybės nepripažįstamos visuomenėje, kodėl kai kurie žmonės pasmerkti amžinam liūdesiui ir skausmui, kas lemia tokį asmenybės polinkį save skaudinti, nuvertinti, pasinerti į emocinio mazochizmo potyrį. Kita vertus, ar stipri moteris gali pritapti pasaulyje vien savosiomis pastangomis, ar jos lemtis iš anksto nulemta? O jei požiūris visada išliks toks pats, ar verta moteriai išlikti stipriai, pasitikinčiai savimi ir kovojančiai už savo priklausomybę, jei jos niekada neturės? Kadangi pagrindinės veikėjos nesikeičia, jos išlieka vidinėje ir išorinėje stagnacijoje, todėl filmas negali būti vadinamas kokybišku. Geras filmas pasižymi aiškia scenarijaus struktūra, akivaizdžiais protagonistų bei aplinkybių pokyčiais. Tad „Tikros moterys“ yra labiau vaizdingas reginys, o ne yprastinė kino produkcija.

Tikros moterys“ filmuotos 16mm kino juosta, o kinematografija natūralistinė, vaizduojanti ramią gamtą, labiau primenančią paveikslą negu realybę. Filmas išssiskiria ilgomis pauzėmis, skurdžiais dialogais ir nostalgiškais žvilgsniais, rutinos vaizdavimu ir neišbaigtumu. Tokiu atveju, jau geriau sukurti juostą, pasižyminčia stipriu siužetu, aiškiais personažais bei kokybiška technika, negu sudėti tris istorijas į vieną filmą, bet jį sukurti atmestinai, neįsigilinus į personažų charakteristikas, neišplėtojus tarpasmeninių santykių, kokybiškų dialogų. Tačiau gal toks ir buvo kūrėjų tikslas?

Taigi, filmas „Tikros moterys“ – melancholiška drama, žiūrovą nukelianti į liūdesio, beviltiškumo ir nuobodaus gyvenimo alternatyvią realybę, kurioje vyrauja seksizmas, depresija bei stagnacija, baimė keistis ir niūrios ateities perspektyvos. Verta pasižiūrėti tiems, kas nori suprasti gyvenimo vertę ir pradėti judėti į priekį net tada, kai aplinkui vyrauja visuotinis sąstingis ir emocinis nuosmukis.

Taip pat skaitykite: KINO PAVASARIS: „Amerikos mylimoji“ – anarchistiška pasipriešinimo drama

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt