Miestas, kuriame gali gyventi tik moterys

Paskelbė: Data: 2015-08-23 08:13

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Umoja – miestas, kuriame yra uždrausta gyventi vyrams. Pagrindinis šio miestelio tikslas – palaikyti viena kitą ir išmokti gyventi vienos lyties bendruomenėje.

Miestelis buvo įkurtas 1990 metais, kai 15-likos moterų grupė nusprendė susivienyti ir pasipriešinti po to, kai buvo išprievartautos vietinių britų kareivių. Šiame mieste sparčiai didėja populiacija – ji apima išsiskyrusias moteris ir jų vaikus, MLOŽ (moterų lytinių organų žalojimas) aukas, buitinį smurtą ar išžaginimą patyrusias moteris. Visi šie siaubingi dalykai yra laikomi kultūros normomis Samburu gentyje, todėl didelė dalis moterų tai patiria ir kenčia.

Šio miestelio įkūrėja ir matriarchė Rebeka Lolosoli (angl. Rebecca Lolosoli) pasakoja, kad idėją įkurti bendruomenę skirtą tik moterims, ji sugalvojo būnant ligoninėje, kai moteris gydėsi nuo stipraus vyrų grupės sumušimo. Smurtautojai bandė ją pamokyti už per daug drąsų kalbėjimą su savo kaimo moterimis apie jų teises. Samburu yra glaudžiai susijusi su Maasai gentimi – abi gentys turi labai panašią kalbą. Gentyse žmones paprastai gyvena grupėmis nuo 5 iki 10 šeimų ir yra pusiau klajokliai, gyvulių augintojai. Jų kultūra yra labai patriarchalinė. Kaimo susirinkimo metu vyrai sėdi vidiniame rate ir aptaria svarbias kaimo problemas , tačiau moterys turi teisę sedėti rato išorėje ir, tik kartais, joms leidžiama pareikšti savo nuomonę. Visos pirmosios Umojos miestelio gyventojos ankščiau priklausė Samburu genčiai. Susibūrusios, kartu jos išmoko prekiauti įvariomis gėrybėmis, auginti savo vaikus ir gyventi be vyrų smurto ar diskriminacijos baimės.

Šiuo metu miestelyje gyvena 47 moterys ir 200 vaikų. Nors gyvetojos gyvena labai taupiai, iniciatyvios moterys ir merginos išmoksta uždirbti pastovias pajamas, kurios suteikia maisto, drabužių ir pastogę visiems. Miestelio lyderės ikūrė stovyklavietę, už kilometro nuo miestelio, šalia upės, kur gali atvykti ir apsistoti grupės Safari turistų. Miestelis susilaukia didelio turistų dėmesio, todėl moterys ima nedidelį apslankymo mokestį ir tikisi, kad kaime svečiai pirks papuošalus, pagamintus Umojos moterų amatų centre.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Viena iš unikalių Umojos bendruomenės sąvybių – edukacija. Kelios  labiau patyrusioa gyventojoa moko ir šviečia aktualiomis temomis moteris ir merginas iš aplinkinių Samburu genies kaimų pavyzdžiui, ankstyvą santuoką ir MLOŽ. Išpuošti specialūs kaklo karoliai yra svarbus simbolis  Samburu kultūroje. Merginos gauna jų pirmuosius karolius iš savo tėvo per ceremoniją, dar vadinamą  “Ornamento”. Tėvas pasirenka seną kareivį vyrą, su kuriuo dukra bus leidžiama į laikiną santuoką.  Nėštumas yra draudžiamas, tačiau apsisaugojimo priemonės yra neprieinamos. Jei mergina tampa nėščia, ji yra priversta pasidaryti abortą ir taip stirpiai sutraumuojama.

“Jei mergina išteka jauname amžiuje, ji nebus kompetentinga mama. Gimdydamos jos susiduria su daugybe iššūkių: jos plyšta, jos stipriai kraujuoja, nes yra jaunos ir organizmas nėra tam pasirengęs“, sako Milka, mokyklos, pastatytos Umoja miestelyje, vadovė.  Ši mokykla yra atvira vaikams iš aplinkinių kaimų.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Miestelio gyventojų istorijos šokiruojančios. Dauguma jų patyrė baisius išgyvenimus – buvo prievartaujamos, mušamos. Gyventoja Džeinė (angl. Jane) pasakoja, kad buvo išprievartauta trijų vyrų, kurie  užpuolė ją, kai ši šėrė savo ir vyro auginamus gyvulius. „Man buvo labai didelė gėda, aš negalėjau apie tai kalbėtis su kitais žmonėmis. Jie man darė siaubingus dalykus.“ – su skausmu akyse prisimena moteris. 38 metų moteris dėl savo patyrimų atrodanti žymiai vyresnė, rodo randą, kuris liko nuo tada, kai buvo prispausta prie žemės savo prievartautojų. „Galiausiai aš papasakojau savo vyro motinai apie tai, nes turėjau paaiškinti savo depresiją ir traumas. Man buvo suteikta medicininė pagalba, bet ji nepadėjo – skausmas buvo per didelis. Kai ji papasakojo viską mano vyrui, jis mane mušė su lazda. Negalėjau daugiau kentėti, todėl pabėgau kartu su vaikais ir atvykome čia“.

Moteris pasakoja, kad nenori daugiau tekėti. Ji svajoja pasilikti Umojos miestelyje, nes jaučiasi suprasta ir palaikoma kitų moterų. Dabar, moteris stengiasi taupyti pinigus, kad jos vaikai galėtų eiti į mokyklą. “Aš noriu, kad mano vaikai būtų laisvi ir galėtų patys pasirinkti sau tinkamą kelią”, sako ji.

Daugelis moterų, gyvenančių Umojoje, vis dar negali įsivaizduoti gyvenimo kartu su vyru. Tačiau joms nėra draudžiama turėti santykių. „Mums vis dar patinka vyrai. Jie nėra leidžiama čia, bet mes norime turėti vaikų, nes moterys turi turėti vaikų, net jei esate nesusituokę. Be vaikų mes esame niekas“, teigia viena iš Umojos gyventojų.

Taip pat skaitykite: Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai vis dar kankina “raganas”

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt