Pasaulyje sparčiai populiarėjantis veganų judėjimas neaplenkia ir Lietuvos

Paskelbė: Jurga Talaikytė Data: 2016-10-11 08:51

Spausdinti | Komentarai

Pasak “Vegfest LT” mugių organizatorės Ventės Viteikaitės, būti veganu Lietuvoje tampa vis lengviau. / 4FO Studio nuotr.

Nors daugelio lietuvių namuose mėsa ir pieno produktai užima garbingą vietą, augalinės mitybos šalininkai įsitikinę – metas perversmui. Gyvūninės kilmės produktai turi kur kas daugiau trūkumų nei privalumų, o kaina, kurią mokame už jų vartojimą – milžiniška.

Epidemijomis tapusios sunkios, neretai mirtinos ligos, vis jaunesnius žmones kamuojantys ir jų amžiui nebūdingi negalavimai, akivaizdūs klimato atšilimo požymiai ir kitos katastrofomis gresiančios aplinkosaugos problemos verčia susimąstyti – kažką darome ne taip. Vieni, supratę šių negandų mastą pasijunta per maži ką nors pakeisti, kiti sprendimų ieško ir laikinai juos suranda gydytojų išrašytuose vaistuose, įsigyja vandenį taupančias indaploves, o seną benzininį automobilį pakeičia nauju prius‘u. Vis dėlto sparčiai auganti veganų bendruomenė įsitikinusi, kad sprendimai slypi kitur. Jų manymu, liovęsi savo tikslams išnaudoti gyvūnus ne tik užsitarnautume gerą karmą ir puikią sveikatą, bet ir paspartintume pasaulinio bado, vandens trūkumo, klimato atšilimo ir kitų aplinkosaugos problemų sprendimą.

Veganizmas pasaulyje populiarėja kaip niekad greitai. Nors jo tradicijos Lietuvoje dar nėra gilios, didėjanti augalinių produktų paklausa rodo, jog ir mes imame atidžiau rinktis bei sąmoningiau vartoti. Šį rugsėjį Vilniuje pirmąkart surengta veganų mugė „Vegfest LT“ sulaukė tokio didelio susidomėjimo, kad lankytojai vos sutilpo. Jau gruodį veganus ir kitus augalinio maisto entuziastus suburs dar vienas renginys – „Vegfest LT“ kalėdinė mugė. Kalbamės su šių renginių sumanytoja Jungtinėje karalystėje gyvenančia lietuve Vente Viteikaite.

Rugsėjį surengei pirmąją Lietuvoje veganų mugę „Vegfest LT‘, kuri sulaukė itin didelio lankytojų skaičiaus. Šiuo metu organizuoji „Vegfest LT“ kalėdinę mugę. Akivaizu, kad veganizmas Lietuvoje populiarėja. Kaip manai, kokios to priežastys?

Vis daugiau žmonių ima domėtis veganizmu, sveika gyvensena, aplinkosauga, šios tendencijos matomos visame pasaulyje. Priežasčių, dėl kurių žmonės nutaria keisti gyvenimo būdą – daug, tačiau viena pagrindinių yra informacijos prieinamumas.

Kaip gimė idėja organizuoti renginius veganams?

Veganų mugės, festivaliai pasaulyje organizuojami jau 30 metų ir yra labai populiarūs. Ypač daug veganų renginių vyksta Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje. Jungtinėje karalystėje, kur šiuo metu gyvenu, per metus vyksta daugiau nei šimtas veganams skirtų renginių. Juos jau kurį laiką rengia ir lenkai, estai – pernykštėje Talino veganų mugėje apsilankė daugiau nei 13.000 žmonių.

Matau, kaip sparčiai auga Lietuvos veganų bendruomenė ir supratau, kad jau ir čia atėjo laikas panašiam renginiui. Be to jau dešimt metų negyvenu Lietuvoje – pasiilgstu ir vis ieškau progų atvažiuoti dažniau.

Dėl renginio neklydau – susidomėjimas muge buvo tiesiog milžiniškas: vietos prekybai užsipildė per mėnesį, o pati mugė buvo sausakimša – žmonės plūdo nuo pat ryto, urmu pirko veganiškas dešras, kondensuotą pieną, pyragus, kai kurios prekės baigėsi mugei nė neįpusėjus – žurnalistai taikliai palygino – kaip per „Lidl“ atidarymą.

Kas buvo sunkiausia organizuojant tokį renginį? Kiek žmonių prie jo prisidėjo?

Sunkiausia – surasti tinkamą vietą. Jai yra daug reikalavimų. Mugę organizavo nedidelė, tačiau labai profesionali komanda. Darbai vyko sklandžiai, nes visi prisidėjusieji – ne tik savo srities, bet ir veganizmo entuziastai.

Ar šios mugės taps kasmetinėmis? Kokių dar renginių planuoji?

Šiuo metu – pats darbų įkarštis organizuojant „Vegfest LT“ kalėdinę mugę. Ji vyks gruodžio 3 d. Vilniaus viešbutyje „Novotel“. Ji bus dar didesnė, prekių asortimentas – gausesnis. Lankytojai galės paragauti veganiškų užkandžių ir karštųjų patiekalų, desertų, gėrimų, įsigyti įvairių mėsos bei pieno produktų pakaitalų – dešrelių, kumpių, kepsnelių, augalinio pieno, sūrio, netgi varškės sūrelių, taip pat įvairių ekologiškų prekių, kosmetikos, produktų vaikams, knygų, drabužių, papuošalų bei aksesuarų, veganų atributikos. Tai puiki vieta pasirūpinti dovanomis artimiesiems.

Kitų metų planuose – pirmasis Lietuvos veganų festivalis, kuris vyks atvirame ore. Taip pat galvoju apie nedidelį veganų renginį Kaune.

Ką veganai deda ant Kalėdų stalo?

Daug kas mano, jog augalinė virtuvė – blanki, tačiau tai visiška netiesa. Kalėdoms tinkamų veganiškų patiekalų ypač gausu, tai įvairūs užkandžiai iš grybų, bulvių, ankštinių ir t.t. Daugelį tradicinių šventinių patiekalų galima nesunkiai veganizuoti – kučiukus veganai kepa be pieno, vietoj silkės pataluose gamina skoniu itin panašų baklažanų ir grybų patiekalą, mišraines skanina majonezu be kiaušinių, ant stalo tradiciškai deda šviežių bei džiovintų vaisių, riešutų.

Ar Lietuvoje sunku būti veganu?

Tikrai ne, ir kuo toliau, tuo darosi lengviau. Verslas į šia augančią grupę jau atkreipė dėmesį. Prekybos centruose atsiranda specialios veganams skirtos lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų. Dar prieš porą metų grįžus į Lietuvą kavinėse bei restoranuose paklausus apie veganiškus patiekalus, padavėjos tik gūžčiodavo pečiais, o šiandien tie patys restoranai jau siūlo veganišką meniu.

Be to reikia įvertinti faktą, kad Lietuvoje itin gilios daržininkavimo tradicijos – švieži, kokybiški produktai yra lengviau prieinami ir pigesni, nei, pavyzdžiui, Anglijoje.

Kaip apibrėžtum veganišką verslą? Kokių veganiškų verslų yra Lietuvoje, o kokių trūksta?

Veganiški bei veganams draugiški verslai siūlo produktus, kurių visas arba dalis asortimento yra tinkami veganams. Lietuvos verslai labiau susitelkę į paslaugas, o ne gamybą. Jau turime dvi visiškai veganiškas maitinimo įstaigas, o ne už ilgo atsidaro dar viena, vienintelę Baltijos šalyse veganiškų maisto prekių parduotuvę, kepyklėlių, veganiškų varškės sūrelių cechą. Nors prekybos centruose veganiškų prekių daugėja, didžioji jų dalis – atvežtinė, gamybos srityje kol kas atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo kaimyninių Latvijos, Estijos bei Lenkijos.

Lietuvoje taip pat trūksta didesnės ekologiškų prekių įvairovės – akivaizdu, kad jų paklausa auga, taip pat pigių veganiško maisto užkandinių.

Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos veganų bendruomenę? Kokia ji, kas ją vienija?

Lietuvos veganus vienija veganizmo idėjos ir noras jas skleisti, tačiau pati bendruomenė yra labai įvairialypė ir aprėpia įvairaus amžiaus, išsilavinimo, profesijų, įsitikinimų, pomėgių, charakterio žmones. Kiek tiksliai veganų Lietuvoje nėra žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook” veikiančios grupės „Lietuvos veganai“, kuri yra pagrindinė mūsų šalies veganų platforma internete,  narių skaičius tuoj pasieks 12.000.

Kokiomis aktualijomis, klausimais dalijatės šioje grupėje?

Temų ratas grupėje – itin platus, nuo to, kaip pagaminti veganišką kugelį, iki to, kur rasti veganišką mitybą siūlantį vaikų darželį ar kur papietauti lankantis kitame mieste. Prisijungti prie grupės naudinga visiems besidomintiems veganizmu, sveika gyvensena ar tiesiog mėgstantiems išbandyti naujoves – joje daug receptų, įvairių patarimų.

Kokia, tavo nuomone, veganizmo ateitis?

Spėjama, kad ateityje veganiškai maitinsis didžioji dalis visuomenės. Tokį gyvenimo būdą žmones skatina rinktis tiek etinės priežastys – nenoras išnaudoti gyvūnų, tiek rūpinimasis savo sveikata bei aplinka – gyvūninės kilmės maistas sukelia daugybę „nepagydomų“ ligų, o gyvulininkystės daroma žala gamtai yra didesnė nei automobilių ir gamyklų kartu sudėjus. Perėjus prie veganizmo būtų išvengta daugybės šiuolaikinio pasaulio problemų.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt