Restorano šefė – apie lėkštėse kuriamas istorijas ir savotiška meno forma tampantį maistą

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-09-13 08:08

Spausdinti | Komentarai

© Remio Ščerbausko nuotr.

Kaunietė Inga Turminienė studijavo ekonomiką, vėliau baigė virėjų mokslus, stažavosi viename garsiausių pasaulyje restoranų Kopenhagoje ir įgyvendino savo vaikystės svajonę įkurti savo restoraną. Restorano „Ieti“ įkūrėja ir šefė Inga Turminienė įsitikinusi – maistas yra didelė bet kokios bendruomenės kultūros dalis, kuri yra artima bet kuriam iš mūsų.

Koks Jūsų, kaip restorano šefės, kelias?

Restoraną atidaryti norėjau jau mokykloje. Studijavau ekonomiką, vėliau baigiau virėjų mokslus. Pradžioje ploviau indus virtuvėje, vėliau dirbau virėja, bet visuomet norėjau įgyvendinti savo idėjas. Pasisekė, nes mane priėmė į stažuotę Danijoje, visame pasaulyje įvertintame restorane „Geranium“, turinčiame tris Michelin žvaigždes. Ten dirba labai atsakingi ir darbštūs žmonės, iš kurių galima pasimokyti pagarbos maistui, restoranui ir šefui. Tai buvo paskutinis etapas prieš atidarant savo restoraną.

Prieš metus Kaune atvėrėte modernios europietiškos virtuvės restarano „Ieti“ duris. Kas paskatino restoraną atidaryti čia ir kuo ypatinga ši virtuvė?

Restoraną atidarėme Kaune, nes čia gyvenu. Net nekilo minties jį atidaryti kitur. Savo virtuvę apibūdiname kaip modernią europietišką, kad pabrėžtume modernų maisto pateikimą, gaminimo technikas ir regioną, kurio produktus naudojame. Sakome, kad pas mus kuriamos istorijos lėkštėse. Skonio derinys arba maisto pateikimas turi kažką priminti – mišką ar jūros dugną.

Kokia maisto kultūra Kaune? Kuo ji panaši, kuo skiriasi nuo vakarų Europos maisto kultūros?

Maistas Kaune tampa populiaria tema, šefai pamažu tampa žvaigždėmis. Atsiranda gatvės maisto ir ūkininkų turgelių mada. Tai tik pradžia, bet pilies turguje jau galima rasti labai geros produkcijos. Užsienyje gatvės maistas kiek kitoks, ten etninės grupės gamina savo nacionalinį maistą. Pas mus nėra susiformavusių imigrantų grupių, lietuviai gamina užsienio virtuvių maistą savaip. Visgi žmonės tuo domisi, todėl judame ta linkme.

Vakaruose maistas vis dažniau tampa eksperimentų objektu, savotiška meno forma. Ar tokia tendencija pastebima Kaune? Kaip į tai reaguoja žmonės?

Tokia tendencija atsiranda ir pas mus. Daugėja šefų, kuriančių eksperimentinę virtuvę. Maisto estetika labai svarbi ir „Ieti“. Panašių restoranų atsiranda vis daugiau, žmonės į tai reaguoja teigiamai, jiems tai nauja patirtis.

Kokių eksperimentų esate mačiusi? Kokios maisto ruošimo mados vyrauja?

Manipuliavimai maisto tekstūra ir fizikiniais dėsniais pamažu nyksta, restoranai grįžta prie natūralių ingredientų ir skonių. „Geranium“ restorane mes naudojome azoto garus, kurie padeda pakeisti fizikinę ingredientų struktūrą. Restorano šefas – skandinaviškos virtuvės atstovas, jo patiekalai labai subtiliai estetiški. Lėkštė atrodydavo kaip pasakų miško oazė. Naudojome azotą, džiovinimą, fermentavimą.

Lietuvoje mes pratę gauti dideles porcijas, o gurmaniškoje pasaulio virtuvėje jos gan mažos. Ar pas mus irgi pradedama mąstyti apie kokybę, o ne į kiekybę?

„Geranium“ porcijos labai mažos, bet jų žmonės gauna daug – ten degustacinis meniu. „Ieti“ porcijos nėra mažos, tačiau stengiamės padaryti taip, kad būtų galima paragauti kelis patiekalus ir nepersivalgyti. Kokybė visada svarbi. Lietuvoje kol kas ne visiems, bet tai kinta.

Vasarą į Kauną atkeliavo projektas „Open Kichen“, kviečiantis po atviru dangumi išmėginti įvairių šalių virtuves, rugsėjo 10 d. Kauno Žaliakalnio turguje atgims Turgaus teatro festivalis, kur svečiuosis „Maisto teatras“. Ką manote apie tokius projektus? Kaip maistas gali sutvirtinti bendruomenę?

Maistas – didelė bet kokios bendruomenės kultūros dalis, todėl visos maisto kultūros iniciatyvos yra labai sveikintinos. Žmonėms tai įdomu, daugelis lankosi tokiuose renginiuose. Svarbu, kad viskas vyktų kokybiškai, nes tokie renginiai formuoja žmonių nuomonę apie gatvės maistą. Daugelis mėgsta gaminti, nori tai parodyti. Būtų galima sukurti renginių, kur gamintų patys žmonės.

Esate „Kauno Europos kultūros sostinės 2022“ (KEKS) ambasadorė. Kaip projektas galėtų stiprinti maisto kultūrą Kaune ir kaip maisto kultūra galėtų įtraukti bendruomenes į kultūrinį miesto gyvenimą?

Projekte dalyvauja daug iškilių asmenybių iš įvairių kultūros sričių. Būtų galima kurti renginius, kuriuose derėtų maistas ir kiti kultūros elementai. Tikiu, kad žmonės mielai į tai įsitrauktų. Maistas – visiems artimas dalykas, nes gamina daugelis. Turiu keletą idėjų, kurias su KEKS komandos pagalba ketinu įgyvendinti. Kas tai bus, teks palaukti (juokiasi).

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt