Organizatorių archyvo nuotr.

Pastaraisiais metais sveikatos technologijų ir biotechnologijų rinka auga ypač sparčiai, o šios srities Lietuvos mokslininkų ir verslininkų išradimus vertina visas pasaulis.

Tokios sritys kaip regeneracinė medicina, biomedicinos inžinerija, sveikatos informacinės technologijos bei biotechnologijos paskutiniais metais augo ypač sparčiai ir užima vis didesnę dalį rinkos visoje Europoje.

Statistika rodo, kad per paskutinius 6 metus Europoje sparčiai plėtojosi biotechnologijų rinka, kuri yra antroji pasaulyje po JAV. Lietuvoje šios srities įmonių kiekis nuo 27 įmonių 2010 metais padidėjo iki 32 įmonių 2013 metais, o jų pajamos beveik padvigubėjo – nuo 75 mln. eurų 2010 metais iki 130 mln. eurų 2013 metais. 2013 metais biotechnologijų įmonėse dirbo 874 darbuotojai.

Bendrai biotechnologijos Lietuvoje sudaro 1,43 proc. viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra daugiau negu Šveicarijoje (0,91 proc.), JAV (0,43 proc.). ES vidurkį Lietuva viršija daugiau kaip 10 kartų – vidutiniškai biotechnologijos kitose ES šalyse sudaro tik 0,12 proc. BVP. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) duomenimis, Lietuvos biotechnologijų sektoriaus eksporto geografija apima beveik 70 šalių.

Šios srities ekspertų vertinimais, Lietuvoje veikiančios biotechnologijų bendrovės jau ne kartą įrodė savo vertę pasaulyje. Pavyzdžiui, 2010 metais „Thermo Fisher Scientific“ bendrovė už 260 mln. JAV dolerių įsigijo 100 proc. koncerno „Fermentas International” akcijų ir tapo UAB „Fermentas“ bei visos „Fermento“ grupės įmonių užsienyje savininke. Žurnalo „Fortune“ sudaromame didžiausių JAV kompanijų sąraše ši bendrovė yra 258 vietoje.

Nors biomedicinos inžinerijos ir regeneracinės medicinos sektoriai Lietuvoje, palyginti su Europos Sąjunga, yra pakankamai maži, jie yra vertinami kaip labiausiai perspektyvūs. Šių sveikatos sektorių augimas iki 2020 metų turėtų būti pats didžiausias.

Remiantis statistiniais duomenimis, 2010 metais Lietuvoje veikė 339 biomedicininės inžinerijos įmonės, kurių kiekis 2013 metais išaugo iki 393 įmonių. 2010 metais jose dirbo 3442 darbuotojai, iš kurių – 36 mokslininkai. 2013 metais biomedicininės inžinerijos įmonėse dirbo 4114 darbuotojai, iš kurių 45 – mokslininkai. Tai yra didžiausias šioje srityje dirbančių specialistų kiekis, kuris tenka 1 milijonui gyventojų visoje ES. Bendros šių įmonių pajamos 2010 metais siekė 114 mln. eurų, o 2013 metais jau buvo beveik 150 mln. eurų. Investicijos į mokslą taip pat augo, nuo 4 mln. eurų 2010 metais iki 19 mln. eurų 2013-aisiais.

Per pastaruosius trejus metus pasaulinė biomedicinos inžinerijos rinka ūgtelėjo beveik 6 proc. – nuo 103 milijardų 2013 metais iki 109 milijardų JAV dolerių 2015-aisiais. Statistika skelbia, kad taip pat sparčiai kuriasi ir šios srities įmonės – per paskutinius trejus metus jų Europoje padaugėjo nuo 18 000 iki 25 000.

Ūkio viceministras Marius Skarupskas sakė, kad sveikatos technologijos ir biotechnologijos – viena perspektyviausių verslo ir mokslo šakų šiuo metu. „Tendencijos rodo, kad sveikatos technologijų ir biotechnologijų rinka pasaulyje auga gana sparčiai. Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje vykdomi įvairūs tyrimai, vis daugiau mokslinių išradimų ir technologijų yra komercializuojama. Tikiu, kad tinkamai išnaudodamos savo resursus, Lietuvos įmonės ir ateityje galės konkuruoti su Europos ir JAV mokslo centrais“, – sakė M. Skarupskas.

Regeneracinės medicinos rinka Lietuvoje pradėjo formuotis ir augti visai neseniai.  Vienas iš šios rinkos įmonių pavyzdžių Lietuvoje – mažiau nei prieš metus įkurta įmonė „Violet Cell“. Įmonė kuria technologijas, padedančias molekulėms išgyventi aplinkoje, kurioje jos paprastai neišgyvena. Jaunos įmonės komandą sudaro Oksfordo, Harvardo, Kembridžo ir kitus garsius pasaulio universitetus baigę mokslininkai.

„Mūsų bendrovė kuria mobilius įrenginius ir technologijas, kurios jau netolimoje ateityje padės gydant įvairius susirgimus, kuomet būtinas vienoks ar kitoks medicininis įsiskverbimas į žmogaus organizmą“, – sakė vienas iš „Violet Cell“ įmonės įkūrėjų Bernardas Morkūnas.

Lietuvoje taip pat sėkmingai plėtojasi ir sveikatos informacinių technologijų (IT) bendrovės. 2012 metais Europoje sveikatos IT bendrovių apyvarta siekė beveik 12 mlrd. eurų, o Lietuvoje – 67 mln. eurų ir kiekvienais metais fiksuojamas ženklus augimas. 2013 metais Lietuvoje IT rinka (įskaitant sveikatos IT bendroves) sudarė 78 mln. eurų. Įmonių kiekis augo nuo 94 įmonių 2010 metais iki 145 įmonių 2013 metais. Laikotarpiu nuo 2010 iki 2013 metų darbuotojų kiekis IT įmonėse išaugo daugiau nei 2 kartus – nuo 953 darbuotojų 2010 metais, iki 1927 darbuotojų 2013 metais.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovo Valdo Sutkaus teigimu, šie skaičiai rodo, kad specifinius produktus kuriančios įmonės sėkmingai pradeda veikti Lietuvoje bei leidžia manyti, kad jų darbų apimtys tik didės.

„Matome didelį augimą, kuris tikrai gali tęstis. Žinoma, Lietuvos rinka dar nėra tokia didelė, tačiau Lietuvos įmonės gali tikrai konkuruoti su kitomis Baltijos regiono šalimis, kadangi tam turime visas sąlygas – gerus specialistus bei gan gerai veikiančią visą biomedicinos mokslų sistemą, tai yra nuo produkto sukūrimo iki jo realizavimo“, – sakė LVK vadovas.

Moksleiviai renkasi studijas sveikatos mokslų srityje

Europa, lyginant su JAV, Japonijos ir Kinijos ekonomikomis, yra viena iš regionų, turinčių konkurencinį pranašumą moksliniuose tyrimų ir inovacijų diegimo srityse. Prie kvalifikuotų mokslininkų parengimo Lietuvoje daugiausia prisideda universitetai.

Biomedicininės inžinerijos bendrovės „Viltechmeda“ vadovas Mindaugas Liutkauskas teigia, kad Lietuvoje daugelis šios srities bendrovių gali lengvai rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet jeigu toks šios srities augimas bus ir toliau, reikės imtis ryžtingesnių priemonių viliojant jaunimą į sveikatos technologijų ir biotechnologijų mokslą.

„Mūsų sektoriuje nėra tokios didelės darbuotojų problemos, kaip, tarkime, informacinių technologijų srityje. Lietuvoje galima rasti tikrai gerai paruoštų specialistų, todėl nenuostabu, kad ne viena tarptautinė bendrovė pasirinko Lietuvą kaip savo plėtros tašką. Tačiau, žinoma, pastarieji metai parodė, kad sveikatos technologijų ir biotechnologijų sritis sparčiai plėtojasi, todėl turime galvoti ir apie ateitį, ir apie tai, kiek mums darbuotojų reikės 2020 ar 2030 metais“, – kalbėjo M. Liutkauskas.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovė Eglė Radzevičienė teigia, kad sveikatos technologijų ir biotechnologijų bendrovės Lietuvoje turi geras sąlygas veikti bei mano, kad čia yra labai svarbus universitetų bei verslo bendradarbiavimas.

„Lietuvos aukštosios mokyklos paruošia aukšto lygio specialistus. Ypač malonu matyti, kad pačios mokslo įstaigos sėkmingai vykdo tyrimus sveikatos technologijų srityje. Čia išskirčiau ir Lietuvoje kuriamą Sveiko senėjimo mokslų ir technologijų ekscelencijos centrą, kuris apjungs ne tik Lietuvos,

bet ir užsienio aukštąsias mokyklas. Vyksta tikrai daug pozityvių dalykų ir tikiuosi, kad tiek verslas, tiek aukštosios mokyklos ras daugiau bendradarbiavimo taškų kuriant ir pritaikant medicinos technologijas“, – sakė E. Radzevičienė.

LAMA BPO duomenimis, studentų, kurie stodami į aukštąsias mokyklas renkasi sveikatos technologijų ir biotechnologijų mokslus, daugėja kasmet. 2013 metais sveikatos technologijų ir biotechnologijų mokslo kryptį rinkosi 19,9 % asmenų, stojančių į universitetus, ir 21 % asmenų, stojančių į kolegijas. Statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienais metais šie skaičiai didėja. 2015 metais sveikatos technologijų ir biotechnologijų mokslo kryptį rinkosi 22 % stojančiųjų į universitetus ir 26 % stojančiųjų į kolegijas.

Lietuvoje kuriasi mokslo centrai

Šalia privačių sveikatos technologijų ir biotechnologijų rinkos bendrovių kuriant naujas technologijas aktyviai veikia ir Lietuvos universitetai. Šiuo metu Lietuvoje planuojamas steigti pirmasis Sveiko senėjimo mokslų ir technologijų ekscelencijos centras, kurio kūrimą koordinuoja Kauno technologijos universitetas (KTU). Prie šio projekto įgyvendinimo taip pat prisideda Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vilniaus universitetas(VU) bei šioje srityje daug pasiekę užsienio partneriai – Suomijos techninių tyrimų centras (VTT) ir Švedijos Lund universitetas.

KTU mokslo prorektorė, prof. Asta Pundzienė kalbėdama apie ekscelencijos centrą teigia, kad Sveiko senėjimo mokslų ir technologijų ekscelencijos centro misija yra kurti bei perduoti žinias ir technologijas, taip pat ieškoti integruotų sprendimų ir užtikrinti tyrimų tarptautiškumą bei tarpdiscipliniškumą siekiant anksti diagnozuoti vyresnio amžiaus žmonių ligas bei kartu spręsti polisergamumo (sergamumas keliomis ligomis vienu metu) problemas. Ne mažiau svarbus centro tikslas yra skatinti talentų bei naujų, į inovacijas ir tyrimus orientuotų mokslininkų bei specialistų, ugdymą.

Viena iš projekto iniciatorių, LSMU prorektorė mokslui, prof. Vaiva Lesauskaitė sako, kad šis centras tirs senatvines ligas bei sieks padaryti žymų proveržį Alzheimerio, Parkinsono ir kitų ligų gydyme.

„Kuriamame naujame centre mokslininkai vykdys įvairius tyrimus, leisiančius daugiau sužinoti apie senatvines ligas bei kodėl jos atsiranda. Ypač didelį dėmesį skirsime prevencinei medicinai, technologijų, kurios padėtų nuolatos stebėti žmogų, plėtojimui. Lietuvoje tam turime visas sąlygas – universitetus, kurie stiprūs medicinos, sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse, bei pakankamą specialistų kiekį. Žinoma, tikimės ir glaudaus bendradarbiavimo su šioje srityje veikiančiomis įmonėmis mūsų šalyje“, – sakė prof. V. Lesauskaitė.

VU mokslo prorektorius, prof. Rimantas Jankauskas sako, kad centras sieks sujungti įvairias sveikatos technologijų ir biotechnologijų sritis.

„Tam, kad galėtume džiaugtis sveika senatve – turime tuo rūpintis nuo jaunystės. Kuriamame centre didelį dėmesį skirsime ne tik naujų technologijų kūrimui, bet ir esamų technologijų ir instrumentų pritaikymui. Kaip vienas iš tikslų – efektyvios sistemos sukūrimas, kuri nuolatos stebėtų žmogaus organizmo funkcijas ir ši informacija būtų prieinama gydytojui. Įrenginių tam yra, tačiau sistema nėra sukurta“, – kalbėjo prof. R. Jankauskas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: