„Sundance” kino festivalio nevalia praleisti nei vienam kino mėgejui, kadangi šis festivalis pažymi nepriklausomo kino įžangą ateinantiems metams, ne išimtis ir 2017-tieji. Kaip ir kasmet, bent keletas filmų sutelkia didelį žiūrovų dėmesį, ir tai ne vien komisijos apdovanojimus gaunantys ar kupini netikėtumų filmai (tokie kaip režisieriaus Nate‘o Parker‘io), kurie galėtų drąsiai būti nuominuoti 2018 m. Oskarams.
Pateiktas sąrašas susideda iš rasinės neapykantos laikotarpį fiksuojančio kino, homoseksualių santykių dramos, komedijos su Aubrey Plaza, juostos apie hip hopą ir tailandietiško filmo apie vyrą ir jo dramblį. Kaip ir galite pastebėti, įvairovė – stiprioji „Sundance“ pusė.
1. „Call me by your name“ (Vadink mane savo vardu)
Luca’o Guadagnino juosta apie vasarišką dviejų vyrų aistrą buvo įvertinta kaip geriausia „Sundance“ atidaryme. Šis filmas yra apie begalinį jaunuolio susižavėjimą ir romaną su tėvų viloje besisvečiuojančiu atvykėliu. Armie’is Hammer’is atlieka gundančio svečio vaidmenį ir pilna amplitude atskleidžia savo talentą, ko nebūtų galima pasakyti apie šį aktorių David‘o Fincher‘io „Socialiniame tinklalapyje“ (angl. The Social Network). L. Guadagnino‘as pažymi, kad šiame filme gausu įtampos bei nuoširdumo, kurie koreliuoja iki pat kulminacinio siužeto taško.
Svarbu ir paminėti ir tai, kad prie scenarijaus rašymo prisidėjo James‘as Ivory‘is – britų režisierius, sukūręs kitą klasikinę juostą apie gėjų santykius „Morisas“ (angl. Maurice) 1987 m. Pagrindinio aktoriaus rolę užimantis Timothe’is Chalamet’as, įneša intelektualumo ir sudėtingumo šiam pamišusiam ir nenuspėjamam filmui.
2. „Manifesto“ (Manifestas)
Net jei tai ir nepilnai išvystyta kino juosta, Julian’os Rosefeldt „Manifetas“ yra stulbinantis. Šis filmas – tarytum išskirtinis genijaus darbas, kuriame net 13 vaidmenų įkūnija Cate Blanchett ir kiekvienas iš šių personažų atkartoja žymių politinių ar meninių manifestų metu išsakytas mintis. Manifestas iš pirmo žvilgsnio atrodo abstraktus, bet būtent tuo ši kino juosta daugelio kino kūrėjų akimis atrodo ideali.
Šis filmas sugeba pasiekti ir prikaustyti žiūrovą, nors pats siužetas nei kiek nenuoseklus ir atsisako bet kokių rėmų. Tai tarsi stebuklas stebukle, atskleidžiantis kuriančios asmenybės gebėjimą perteikti sudėtingas mintis pačiais įdomiausiais būdais.
3. „I Don’t Feel at Home in this World Anymore” (Šioje Žemėje daugiau nesijaučiu kaip namie)
Žiuri nugalėtoju tapo kriminalinis trileris su juodo humoro užuomazgomis, kuriuose pagrindinius vaidmenis įkūnijo Melanie Lynskey ir Elijah Wood’as. Tai istorija apie depresijos kamuojamą moterį kuri iš naujo atranda prasmę savo gyvenime, tuo tarpu kai apiplėšiami jos namai. Su savo ekscentriško kaimyno pagalba ji siekia atpildo.
Tai aktoriaus Macon‘o Blair‘o debiutas režisuojant ilgametražį filmą (šis aktorius vaidino tokiose filmuose kaip „Praeities griūvėsiai“, „Žaliasis kambarys“, „Žudynių vakarėlis“; angl. Blue Ruin, Green Room, Murder Party). Šaunu, kad „Sundance“ organizatoriai skyrė pagrindinį savo prizą nepriklausomo kino krypties kūrėjui. Patariame stebėti kitus Blair‘o bei Lynskey ir Wood‘o žingsnius kine!
4. „Mudbound“ (Apsuptas purvo)
Režisierė Dee Rees‘a buvo per ilgai apleidus teatrališko žanro kiną. Nepaisant dviems Emmy nominuoto filmo „Bessie“, jos paskutinis filmas „Pariah“ buvo išleistas 2011 m. „Mudbound“ tik įrodo, jog šios kūrėjos arsenalas platus. Rees‘a drąsi režisierė, nebijanti kurti intriguojančių scenų nuo nulio, nenuklystanti nuo siužeto ar veikėjų, ir taip atskleidžianti visą savo kūrybinį potencialą.
„Mudbound“ – rasinės neapykantos laikotarpį pažyminti drama, kurios viduryje atsiduria du iš antrojo pasaulinio karo grįžę vyrai, radę savo valstybę suskaldytą ir sužalotą. Bandydami prisitaikyti prie gyvenimo už fronto, jie taip pat turi susitaikyti su rasizmu. Pagrindinius vaidmenis atlieka: Carey’is Mulligan’as, Jason’as Mitchell’as, Rob’as Morgan’as and Jonathan’as Banks’as. Šio filmo platinimo teises perpirko „Netflix“.
5. „Beach rats“ (Paplūdymio žiurkės)
Ši juosta pabrėžia testosteronu ir vyriškumu pasižyminčio paauglio brandą. Filmą būtų galima laikyti antrąja Elizos Hittman filmo “Tai buvo panašu į meilę” dalimi (angl. It Felt Like Love). Tai jautrumu, tyla ir savęs atradimo akimirkų persismelkusi drama. Ji pulsuoja pirmosiomis pagrindinio veikėjo seksualinėmis patirtimis bei sudėtingais paauglio pasaulio iššūkiais.
Režisierės gebėjimas sujungti siužeto liniją su veikėjų nuotaikų nepastovumu pelnė jai „Sundance“ apdovanojimą už geriausią režisūrą. Harris Dickinson’as (pagr. veikėjas) sutrikęs ir save ieškantis paauglys, patiriantis spaudimą ir bandantis pritapti prie savo bendraamžių.
6. „Ingrid Goes West” (Ingrida keliauja į vakarus)
Ši subtili komedija pelnė „Sundance“ apdovanojimą už geriausią scenarijų, kurio priešakyje kinematografijos naujokai Matt’as Spicer’is ir David’as Branson’as Smith’as. Tai filmas apie pasimetusią jauną moterį, savo brolio pagalba (aktorius Billy’is Magnussen’as) ir prisidengdama dirbtinu įvaizdžiu, siekiančia tapti socialinių tinklų žvaigžde.
Scenarijus pakankamai intelektualus, todėl nepaisant tuščio pagrindinės veikėjos noro išgarsėti, kiekvienas veikėjas nėra šabloniškas. Čia išvysite satyrinę socialinių tinklų pusę.
7. „Roxanne Roxanne” (Roksanos)
Ši juosta pažymi vieną iš įsimintiniausių 1980 m. vykusių hip hop‘o „dvikovų“ tarp atlikėjų Roxanne’os Shanté it Tikrosios Roksanos (angl. The Real Roxanne). Režisieriai sugeba grąžinti žiūrovus į repo laikotarpį, kuomet moterų pasirodymai scenoje buvo sunkiai priimtini šioje subkultūroje, nekalbant apie verbalų mūšį tarp dviejų atlikėjų.
Ši juosta tapo metų proveržio laureate. Prie to prisidėjo ne tik aktorės Mahershala Ali ir Nia Long, bet ir viena iš labiau liaupsinamų jaunosios kartos režisierių Michael’as Larnell’is.
9. „The Big Sick” (Didžioji liga)
Palankaus kritikų dėmesio sulauksi komedija apie skirtingų rasių porą, kurioje pagrindinius vaidmenis atlieka Zoe Kazan and Kumail‘as Nanjiani‘is. Įdomu tai, kad Nanjiani‘is prašė scenarijų šiai juostai su savo antrosios pusės pagalba, todėl joje gausu autobiografiškumo ir autentiškumo. Visos dviejų skirtingų kultūrų žmonių santykių problemos pateikiamos iš realių, gyvenmiškų situacijų – atvirai ir be užuolankų.
Michael‘as Showalter‘is, neseniai pristatęs panašaus tipo komediją „Mano vardas Doris“ (angl. My Name is Doris) realizuoja save šiame amplua su nuostabių antraplanių aktorių Holly’ės Hunter ir Ray’jaus Romano pagalba.
9. „Pop Aye“ (Dramblys Popajus)
Miela, bet tuo pat metu gilumo nestokojanti juosta apie nusivylusio architekto ir jo vaikystės augintinio draugystę. Pagrindinį veikėją kamuoja depresija, socialinė atskirtis ir senatvė, tačiau viltis ji veda kelionėn aplink Tailandą, neprarandant noro džiaugtis gyvenimu. Pagrindinio veikėjo (aktorius Thaneth’as Warakulnukroh’as) krizės epicentre pasipainioja augintinis, dramblys, įprasminęs pozityvią siužeto eigą.
Režisieriaus Kirsten’o Tan’o filmas analizuoja ir plačiau žvelgia į vienatvę ir jos pasekmes, ilgoje savęs pažinimo kelionėje bendraujant su įvairiais žmonėmis ir galų gale, gydomuosius žmogaus ir gyvūno santykius.
10. „The Incredible Jessica James“ (Nuostabioji Džesika Džeims)
Jessica Williams pamažu kopia savo karjeros laiptais, atlikdama vaidmenis televizijos laidose ir kine, bet reikia pripažinti, kad ji yra nuostabi aktorė. Režisierius Jim’as Strouse’as sutelkia visą savo filmą aplink šią aktorę, pašiepdamas rimto dokumentinio kino žanrą bei paneigiantis šablonus apie jauno aktoriaus kančias.
Nūtent tokio žanro filmai, padeda pradedantiesiem aktoriams įsitvirtinti kino rinkoje, improvizuojant scenarijų, sukuriant platų vaidybos spektrą.
Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių naujosios kartos aktorių vyrų
