TOP 10 geriausių gangsterių filmų kino istorijoje

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2018-03-14 01:44

Spausdinti | Komentarai

Kino filmo "Lawless" plakatas

Nuo pat kino atsiradimo gangsterių filmai ėmė vaidinti didžiulį vaidmenį kino istorijoje ne tik Amerikos, bet ir Europos bei Azijos kine. Gangsterio figūra nėra kažkas, ko galima išmokti, ir ji gali skirtis – nuo klasikinio ir subtilaus požiūrio iki tokio kaip Tonio Montanos.

Gangsteris – asmuo, kuris kovojo, kad pakiltų gyvenime, vadovaujantis žmogus ir jei kalbame apie Italijos mafiją, valdančią grupę, kuri laikosi „omertos“ nuostatų – tyla yra būtina.

Visų pirma, mafijos persona gali priimti sudėtingus sprendimus, tai asmuo, kurį paprastai galima pavadinti „užaugintu chuliganu“ ir kuris ignoruoja įstatymą, nepaklūsta teisinėms sistemoms. Jis – vyras, kurį supa trokštami daiktai, ir paprastai dažniausi jo garbinimo objektai ar asmenys – pinigai, galia ir (arba) moterys.

Dažniausiai pasipuošęs, kartais šiurkštus organizuoto nusikalstamumo veidas pateikiamas įvairiais būdais – nuo Airijos gangsterio iki Jakudzos (Japonijos mafijos) nario, nuo narkotikų platintojo iki klasikinės italo-amerikiečio figūros. Jis – galingas šeimos patriarchas, daugeliu atvejų turintis itališkų šaknų, kurios atskleidžiamos rodant tipišką itališką maistą ant stalo ir šeimos buvimą kartu (o tai reiškia, kad jis slepia savo meilužes).

Paprastai užaugęs neturtingame rajone jis pradeda įgyti galią užsiimdamas turto prievartavimu, nužudymais ir (arba) korupcija. Štai šioje vietoje skiriamoji riba tarp gangsterių, atrodo, susilieja, iki tol, kol jie susiburia į didesnes grupes.

Žemiau pateikiame geriausių šia tema rodytų filmų sąrašą, kurie suformavo gangsterių filmų žanrą. Tai – „pasiūlymas, kurio negalite atsisakyti.“

10. „Virš įstatymo“ (angl. Lawless, rež. Johnas Hillcoatas, 2012)

Virš įstatymo“ mus nukelia į sunkiai įsivaizduojamus ir nepavydėtinus laikus, kuomet už žmogų kalbėjo ne jis ar jo darbai, o ginklai. Filmo siužetas gana paprastas – prohibicijos metu trys broliai pasiryžta nepaklusti įstatymui ir nusprendžia užsiimti nelegaliu verslu – viskio gaminimu ir prekyba. Turbūt nieko keisto, kad verslas klostosi sėkmingai – alkoholio ištroškusios Amerikos liaudies gerklės tuoj pat leidžia verslui suklestėti ir įsitvirtinti. Tačiau nelegalus šeimos versliukas patiria sunkumų, kuomet prasideda krizė ir, lyg to būtų maža, į apygardą atvyksta iš Čikagos atsiųstas reketininkas pareigūnas Charlie Rakesas (akt. Guy Pearce), kuris negavęs savo dalies paskelbia broliams Bondurantams karą. Neįmanoma įsivaizduoti gangsteriško filmo be „šaudo – gaudo“ scenų. „Virš įstatymo“ jų tikrai netrūksta, visi susišaudymai, kautynės nufilmuoti  profesionaliai ir realistiškai ir tokių filmų mėgėjams tikrai padarys gerą įspūdį (brutalių scenų nemėgstantiems įspūdis taip pat išliks, tik neaišku, ar geras). Filme yra ir šiek tiek romantikos, nors meilės linija atskleidžiama labiau paviršutiniškai, koncentruojamasi į kitus dalykus. Tačiau žiūrint filmą man asmeniškai patiko truputį atitraukti akis nuo visų kovos scenų ir pasimėgauti meilės istorija. Tai šiurkštus, žiaurus, tačiau trupučiu meilės prieskonio paskanintas filmas apie pasipriešinimą įstatymams, brolystę, šeimos svarbą prohibicijos metais Amerikoje, išsiskiriantis garso takeliu bei stebėtinai puikia aktorių vaidyba.

9. „Pasiutę šunys“ (angl. Reservoir Dogs, rež. Quentinas Tarantino, 1992 m.)

Ko galima tikėtis iš Quentino Tarantino? Smurto, puikių aktorių ir nuostabaus filmo. Šešių nusikaltėlių grupei (aktoriai Harvey Keitel, Michael Madsen, Steve Buscemi, Tim Roth, Eddie Bunker ir pats režisierius Quentinas Tarantino) nepasiseka įvykdyti nesudėtingo apiplėšimo. Šią grupę pasamdo mafijos bosas (aktorius Lawrence Tierney), kad pavogtų deimantą, tačiau apiplėšimo nesėkmė priveda prie vienas kito įtarinėjimo, manant, kad vienas iš jų yra policijos informatorius.

Stipri vaidyba ir linksmas siužetas – viename iš žiauriausių ir emocingiausių kada nors sukurtų gangsterių filmų, kuriame atsiskleidžia siaubinga žinutė apie veiksmų pasekmes.

8. „Bevardis gangsteris: Laiko taisyklės“ (angl. Nameless Gangster: Rules of the Time, rež Yoon Jong-bin, 2012)

Tai nėra tipinis veiksmo filmas mafijos tematika, kur nuolat pešasi ir vienas į kitą šaudo raumeningi ir simpatiški vyrukai. Šio filmo pagrindinis veikėjas netgi nėra pakankamai jaunas, kad tilptų į įprastinius filmų standartus, kur vyrauja jaunystės kultas – tai savo gyvenimą jau įpusėjęs ir ne itin patrauklus vyras, iki kaklo paskendęs nešvariuose darbeliuose. Bet tai jokiu būdu nesumenkina filmo kokybės. Vos filmui prasidėjus, žiūrovas yra supažindinamas su 1990 –ųjų Pietų Korėja, kurios tuometinis prezidentas skelbia karą organizuotam nusikalstamumui ir šalyje siaučiančioms gaujoms. Čia pirmąkart ir sutinkame pagrindinį istorijos veikėją Choi Ikhyuną (akt. Choi Minsik), kuris, kaip ir daugelis nusikaltėlių, kalėjime laukia savo teismo. Agresyviai nusiteikęs prokuroras liepia Ikhyunui ant popieriaus lapo surašyti visus nusikaltimus, kuriuos jis yra padaręs per visą savo gyvenimą, teigdamas, kad Ikhyunas bus nuteistas kaip centrinė figūra Pietų Korėjos mafijoje.

Netrukus prasideda kelionė po Ikhyuno atmintį, kuri žiūrovą siunčia laiku atgal iki pat 1982 – ųjų į Pietų Korėjos miestą Busaną. Šis miestas yra vienas iš kelių Pietų Korėjos laivybos uostų, priimančių ir siunčiančių krovinius, todėl Ikhyunas, dirbdamas muitinėje, neblogai uždirba, prie oficialiaus atlyginimo prisidurdamas kyšiais. Tačiau ir muitinės vadovybės nervai ne geležiniai – Ikhyunui gresia nemenki nemalonumai ir darbo praradimas, bet, kaip sakoma, jeigu Dievas uždaro duris, tai paliks atidarytą langą – ir tas langas pasirodo esąs 10 kilogramų sverianti kokaino siunta, kuri turi būti išsiųsta į Japoniją. Ikhyunas nusprendžia iš to gerai pasipelnyti su savo tolimu giminaičiu Hyungbae (akt. Ha Jungwoo), taip prasideda ir Ikhyuno kelionė į mafijos viršūnėles.

7. „Dievo miestas“ (angl. City of God, rež Fernando Meireleso ir Katia Lund, 2002)

Dievo miestas – rojus žemėje ar užmirštas kampelis Rio de Žaneire? Tai klausimas, kurio atsakymo bando ieškoti žiūrovas. Dievo miestas – tai Brazilijos sostinė Rio de Žaneire, o dar tiksliau – skurdžiai gyvenančių žmonių priemiestis. Apskurusių vaikų akivaizdoje 1960-1980 m. sparčiai formuojasi pirmosios gatvės gaujos, kurių nariai lobsta iš organizuotų vagysčių ir nelegalios prekybos narkotikais. Į nusikalstamą veiklą jie įtraukia svajonėse paskendusius ir pinigų neturinčius berniukus, kuriems greitai tenka rinktis naują gyvenimo kelią. Vienas jų tampa fotografu, o kitas – narkotikų prekeiviu. Dievo mieste gyvybė nieko nereiškia, čia svarbi valdžia, narkotikai ir pinigai, o visa kita  valdo paauglių gaujos. Sunku patikėti, kad pasakojamas būtų realybė, tačiau režisierius tikina, kad filmas paremtas tikromis istorijomis. Žiūrovams pateikiama Mažojo Ze ir Raketos – jauno fotografo gyvenimai. Filmas išties žiaurus ir negailestingas, tačiau šiame brutalume yra  gerų dalykų: XXI– ajame amžiuje išties sunku sutelkti ar atkreipti žmonių dėmesį į tikrai aktualias ir skaudžias problemas.

6. „Neliečiamieji“ (angl. Untouchables, rež. Brianas De Palma, 1987 m.)

„Oskaro“ apdovanojimas už geriausią antro plano aktorių (skirtas Seann Connery) ir kitos trys „Oskarų“ nominacijos – šiame sąraše esantį Briano De Palmos kūrinį pamatyti būtina. Kevinas Costneris puikiai suvaidino jauną, nepatyrusį, bebaimį, nepaperkamą ir idealistišką FTB agentą Elliotą Nessą, išsiunčiamą į Čikagos gatves, kuriose visus socialinius sluoksnius kontroliuoja liūdnai pagarsėjęs Al Capone (aktorius Robertas De Niro).

Elliotas Nessas susiduria su sunkumais atliekant jam paskirtą veiklą, o Al Capone numato visus jaunojo agento veiksmus. Būtent tada Elliotas Nessas atsitiktinai sutinka patyrusį policininką Jimą Malone (aktorius Seann Connery) ir jie kartu suformuos specialią darbo grupę su pareigūnais, kurie prisijungs prie jų kovoje su Al Capone‘s nusikalstamais veiksmais, siekiant paduoti jį į teismą.

Puikus vaidmenų atlikimas (vienas iš geriausių Kevino Costnerio karjeroje) pastebimas kiekvienu filmo momentu. Filmo, kuriame, be jau minėtų dalykų, vaizduojama policijos kova su visais apribojimais, kuriuos daugiausia nulemia Al Capone‘s galia ir kuriame parodomos pasekmės, kurias pareigūnų šeimoms sukėlė darbas.

5. „Milerio kryžkelė“ (angl. Miller’s Crossing, rež. Joel Cohen ir Ethan Cohen, 1990 m.)

Dažnai nepastebimas filmas „Milerio kryžkelė“ – akivaizdus pasirinkimas šiame sąraše. Šis perliukas, kurį režisavo broliai Cohenai, turi nuostabų scenarijų – jame atsirado pasakojimas apie moralę, lojalumą, varžymąsi ir smurtą.

Viskas filme sudėliota taip, kad žiūrovas supranta, jog tai – daugiau negu filmas apie gangsterius, visų pirma jis žiūri filmą apie žmonių santykius. Tai – vienas pirmųjų brolių Cohenų kūrinių, kuriame išlaikoma pusiausvyra tarp juodojo humoro akimirkų ir įtampos tarp dviejų personažų ir kuris yra neabejotinai vienas geriausių ir išskirtiniausių šio žanro filmų.

4. „Žmogus su randu“ (angl. Scarface, rež. Brianas de Palma, 1983 m.)

Pasisveikinkite su Toniu Montana – vienu nepamirštamiausių ir epinių personažų kino istorijoje. Al Pacino, kuris per visą savo karjerą suvaidino tiek daug atpažįstamų personažų, atliko galbūt didžiausią savo karjeros vaidmenį – suvaidino Tonį Montaną, dėl kurio jį visi prisimins. Taip pat verta paminėti puikias Steveno Bauerio ir Michelle Pfeiffer interpretacijas, tačiau labiausiai visų dėmesį prikausto Al Pacino.

Tonis Montana – iš Kubos atvykęs imigrantas, galintis patekti į Majamį. Jis taip pat yra nekantrus bei impulsyvus ir šios savybės nulems jo pakilimus ir nuosmukius prekybos narkotikais pasaulyje.

Šis filmas, sukurtas 1932 m. filmo pagrindu, tapo pripažintos kokybės kūriniu ir kultiniu filmu ne tik gangsterių žanre. Tai – neabejotinai vienas geriausių visų laikų gangsterių filmų ne tik dėl subtilumo ir žavesio, kur kiekvienas turi savo stipriąsias puses, bet ir dėl pranašesnių dalykų lyginant su kitais to žanro filmais – šis filmas žiaurus, šiurkštus, grynai pramoginis ir jį tikrai malonu žiūrėti.

3. „Kartą Amerikoje“ (angl. Once Upon a Time in America, rež. Sergio Leone, 1984 m.)

Šiame Sergio Leone režisuotame Didžiosios depresijos laikų epe matoma viena geriausių režisūrų kino istorijoje. Italų režisierius meistriškai sukūrė atmosferą, pilną dramos ir paslapties. 227 minučių trukmės filme Makso (aktorius James Woods) ir Davido (aktorius Robertas De Niro) jaunystė susijusi su kriminaliniu suaugusiųjų gyvenimu, kurio kulminacija – pasakojimas apie draugystę, apgailestavimus, ambicijas, romantiką ir išdavystę.

Tai šiurkštus, smurtinis filmas su epiniu garso takeliu, kurį sukūrė italų kompozitorius Ennio Morricone. Scenarijus buvo kruopščiai apgalvotas ir filmas baigiasi nepateikiant atsakymo.

2. „Geri vyrukai“ (angl. Goodfellas, rež. Martinas Scorsese, 1990 m.)

Didelių pristatymų čia nereikia, tai – vienas iš kelių Martino Scorsese šedevrų, kurie buvo įtraukti į šį sąrašą, ir filmui „Geri vyrukai“ tai pelnyta vieta. Šis filmas 1991 m. laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią antro plano aktorių (aktorius Joe Pesci) ir buvo nominuotas dar 5 „Oskarams“, tarp kurių buvo geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijos. Filmas „Geri vyrukai“ turi viską – nuo tobulų aktorių iki puikios istorijos. Šis kūrinys be jokios abejonės yra vienas geriausių visų laikų gangsterių filmų.

Tai – labai įdomi biografija, kurią aktorius Ray Liotta pasakoja pirmuoju asmeniu kaip realaus gyvenimo nusikaltėlis ir išmintingas vaikinas Henry Hill. Šiame filme yra genialių akimirkų, kurios kartais perteikiamos humoro forma, kaip, pavyzdžiui, garsioje scenoje „Ką turi omenyje sakydamas, jog aš juokingas?“, kur genijus Joe Pesci erzina aktorių Ray Liotta.

Vienas iš nuostabiausių Martino Scorsese derinių – filmas ir puikus garso takelis, kadangi nedaugelis žino, kaip tai padaryti taip meistriškai, pasitarnaujantis kaip autentiškas gidas visose scenose ir filmo eigoje.

1. „Krikštatėvis“ (angl. The Godfather, rež. Francis Ford Coppola, 1972 m.) ir „Krikštatėvis II“ (angl. The Godfather Part II, rež. Francis Ford Coppola, 1974 m.)

Be jokios abejonės tai – ikoniškiausias visų laikų gangsterių filmas ir vienas geriausių kada nors sukurtų filmų. Šis puikus 1972 m. šedevras, kurį režisavo Francis Ford Coppola, sukurtas pagal populiarųjį Mario Puzo romaną (jie abu dirbo rašant scenarijų). Jame vaidina tokios meistriškos žvaigždės kaip Marlonas Brando, Al Pacino, Diane Keaton ar Jamesas Caanas ir šio darbo rezultatas – 3 „Oskarai“: už geriausią filmą, už geriausią aktorių ir už geriausią adaptuotą scenarijų.

Sudėtingas, bet sklandus siužetas su švelniu galios ir moralės atspalviu išsivysto į elegantišką ir nepriekaištingą Don Vito Corleone asmens, jo šeimos, kuri yra viena galingiausių Niujorko mafijos šeimų, ir jo veiklos portretą. Tokioje „amerikietiškoje svajonėje“ gyvenantis italų imigrantas sukūrė savo kriminalinę šeimą iš nieko.

Nuo noir atmosferos iki žymiojo garso takelio – viskas šiame filme puiku ir žiūrovams sukuriama neįtikėtina atmosfera.

Tikriausiai geriausias kada nors sukurtas filmo tęsinys „Krikštatėvis II“ (tai buvo pirmas tęsinys, laimėjęs „Oskarą“ už geriausią filmą) ir jis toks geras (laimėjo 6 „Oskarus“ ir buvo nominuotas dar 5 „Oskarams“), kad būtų beveik įžeidimas vadinti jį tęsiniu.

Filme „Krikštatėvis II“ rodomos dvi lygiagrečios istorijos: „Krikštatėvio“ siužeto vystymas su Michaelu Corleone (kurį puikiai suvaidino Al Pacino), perimant Corleone šeimos verslą Nevadoje ir pirmosios dalies priešistorė, žvilgtelint į Don Vito Corleone (kurį suvaidino įžymusis Robertas De Niro) ankstyvuosius gyvenimo metus Sicilijoje.

Al Pacino transformacija – tiesiog tobula. Jo žvilgsnis šaltas, o gąsdinimas – žiaurus ir labai baisus. Taip pat didžioji dalis pirmojo filmo pagrindinių aktorių pasiliko ir šiame filme, kas lėmė tobulą darbo rezultatą.

Taip pat sakitykite: TOP 10 naujausių neo-noir žanro kino filmų

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt