TOP 10 geriausių režisieriaus Martino Scorsese filmų

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2018-03-21 09:56

Spausdinti | Komentarai

Daniel Day Lewis / filmo "Gangs of New York" kadras

Nors režisieriui Martinui Scorsese ir 75-eri, tačiau atrodo, kad pensija yra paskutinis dalykas, apie kurį jis galvoja. Jam buvo įteiktas AFI apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus kine, taip pat jis yra pelnęs Oskaro, Auksinės palmės šakelės, Kanų kino festivalio geriausio režisieriaus, Sidabrinio lokio, Grammy, Emmy, Auksinio gaublio, BAFTA ir DGA apdovanojimus. 2016 m. režisierius išleido filmą „Tyla“ (angl. Silence), kuriame vaidina Liamas Neesonas ir Adamas Driveris, ir kartu su Micku Jaggeriu sukūrė XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio roko serialą „Vinilas“ (angl. Vinyl), kurį rodė HBO. Žemiau pateikiame 10 geriausių Martino Scorsese filmų, kuriuos jis sukūrė per visą savo karjerą.

10. „Niujorko gaujos“ (angl. Gangs of New York)

Po daugelį metų kurtų filmų apie mafiją XX amžiuje Martinas Scorsese nusprendė atsukti laiką su filmu „Niujorko gaujos“. 2002 m. išleisto filmo veiksmo vieta – Niujorkas JAV pilietinio karo metais, kai visame mieste kovojo žiaurios gaujos. Aktorius Daniel Day-Lewis vaidina mėsininką Billą – žiaurų natyvistą, kovojantį su imigrantų grupe. Leonardo DiCaprio atlieka airių imigranto, kuris yra pasiryžęs nusodinti vadeivą Billą, vaidmenį. Filme puikiai atkuriamos Niujorko gatvėse vykusios kruvinos grumtynės, nusiaubusios miestą 1863 m. Taip pat tai buvo pirmas kartas, kai Martinas Scorsese dirbo kartu su Leonardo DiCaprio, pradėdami labai ilgą ir abipusiai naudingą draugystę.

9. „Bjaurios gatvės“ (angl. Mean Streets)

Martinas Scorsese dirbo ties keliais filmais iki 1973 m. ir netgi buvo režisieriaus padėjėjas Vudstoko festivalyje, tačiau kai tais metais sukūrė filmą „Bjaurios gatvės“ – jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pats. Tai pirmasis filmas, kuriame jis turėjo visišką kūrybinę kontrolę, ir istorija apie keletą nedidelių, vargingų apylinkių Niujorko Mažojoje Italijoje iškart buvo pripažinta šedevru. Filmas taip pat suvaidino svarbų vaidmenį Robertui De Niro pradedant karjerą ir ateityje aktoriaus bei režisieriaus keliai susitiko daug kartų. Šiais laikais filmas „Bjaurios gatvės“ gal ir negautų tiek pat eterio laiko kaip „Geri vyrukai“ ar netgi „Kazino“, bet be jo nebūtų nė vieno iš minėtų filmų.

8. „After Hours“

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio viduryje Martino Scorsese karjera patyrė nuosmukį. Po to kai filmas „Komedijos karalius“ susidūrė su karčia realybe, režisierius negalėjo užsitikrinti finansavimo filmui „Paskutinis Kristaus gundymas“. Viskas baigėsi tuo, kad jis sutiko statyti šį nuostabiai keistą filmą apie profesorių, kuris kavinėje sutinka merginą ir pasekęs ją iki Soho rajono praleidžia keisčiausią naktį savo gyvenime. Nors ši juodoji komedija ir nesurinko pilnų kino teatro salių, tačiau kritikai buvo gana sužavėti. Kitais metais Martinas Scorsese bendradarbiavo su Holivudu ir režisavo filmą „Pinigų spindesys“, o iki 1988 m. jis pagaliau galėjo statyti filmą „Paskutinis Kristaus gundymas“.

7. „Kazino“ (angl. Casino)

„Kazino“ jokiu būdu nėra filmo „Geri vyrukai“ tęsinys – tai visiškai skirtingi filmai su visiškai skirtingais personažais. Nors šie filmai yra labai susiję – abu filmai apie mafiją, jų scenarijus parašė Nicholas Pileggi, abiejuose Robertas De Niro vaidina gudrų, kriminalinį veikėją ir aktorius Joe Pesci atlieka į smurtą ir nekontroliuojamą pyktį linkusio gangsterio vaidmenį. Abiejuose filmuose rodoma mafija savo galios zenite, kol atvyksta policininkai ir atsiskleidžia visa scena. Kai kuriems kritikams, kurie matė „Kazino“ kaip filmo „Geri vyrukai“ perkurtą versiją, palyginimai buvo šiek tiek per panašūs, tačiau gerbėjai buvo laimingi galėdami dar kartą sugrįžti į šį smurtinį nusikaltėlių pasaulį. Šis filmas išlieka labai geras net pažiūrėjus jį daugybę kartų ir Sharon Stone bei Jamesas Woodsas puikiai suvaidina prostitutę ir niekšišką sutenerį. Nežiūrėkite JAV visą laiką rodomos versijos – be keiksmažodžių tai ne tas pats filmas.

6. „Infiltruoti“ (angl. The Departed)

Martinas Scorsese negavo „Oskaro“ apdovanojimo geriausio režisieriaus kategorijoje už filmą „Geri vyrukai“. Vietoje to jis atiteko Kevinui Costneriui už filmą „Šokis su vilkais“. Martinas Scorsese taip pat negavo „Oskaro“ už filmus „Taksi vairuotojas“, „Bjaurios gatvės“ ar „Įsiutęs bulius“ ir režisieriui nebuvo suteikta nė viena statulėlė iki 2007 m. filmo „Infiltruoti“. Tai ne pats geriausias jo filmas, tačiau vis tiek nepaprastai linksmas pasakojimas apie tai, kaip airių mafija įtaiso šnipą Masačusetso policijoje. Šis filmas pastatytas remiantis Honkongo kriminaliniu trileriu „Dviguba rokiruotė“ ir jame iki pat pabaigos išlaikoma nežinia, o nužudytųjų skaičius vis auga. Tai toks filmas, kurį Martinas Scorsese galėjo sukurti labai lengvai, tačiau vis tiek uždirbo 300 mln. JAV dolerių ir po jo ėjo daugybė sėkmingų režisieriaus filmų.

5. „Paskutinis valsas“ (angl. The Last Waltz)

1976 m. Padėkos dienos išvakarėse grupė „The Band“ surengė atsisveikinimo koncertą San Franciske esančioje koncertų salėje „Winterland Ballroom“ ir pakvietė neįtikėtiną būrį tokių svečių kaip Bobas Dylanas, Neilas Youngas, Vanas Morrisonas, Ericas Claptonas, Joni Mitchell, Muddy Waters, Neilas Diamondas ir dar daug kitų. Laimei režisierius Martinas Scorsese iš karto atvyko su didele dokumentinio filmo kūrybine komanda, kad filmui užfiksuotų kiekvieną koncerto sekundę. Filmuotą medžiagą jis redagavo maždaug metus vartojant didelius kokaino kiekius ir galutinis rezultatas – tikriausiai geriausias visų laikų koncertinis filmas. Grupės būgnininkas Levonas Helmas turėjo kitokią nuomonę ir įnirtingai ginčijosi, jog filme pabrėžiamas gitaristo Robbie Robertsono indėlis, o klavišininkas bei vokalistas Richardas Manuelis dėmesio nesulaukia, netgi kai atlieka pagrindinę partiją dainoje. Tai yra tiesiog puikus filmas.

4. „Įsiutęs bulius“ (angl. Raging Bull)

Boksininko Jake LaMottos 1970 m. memuarai „Įsiutęs bulius: mano istorija“ (angl. Raging Bull: My Story) geriausiu atveju yra šiek tiek įdomi knyga apie XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio vidutinio svorio bokserį, turintį didelių asmeninių problemų. Režisieriaus Martino Scorsese rankose ši istorija tapo vienu geriausių visų laikų filmų. Aktorius Robertas De Niro šiam personažui atidavė visą save – įgavo geriausią formą bokso kombinacijoms ir priaugo 27 kg, kad pavaizduotų boksininką Jake LaMottą XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje, kai jis jau nebuvo populiarus ir aptriušusiuose baruose rengė humoristinius pasirodymus. Joe Pesci dar nebuvo plačiai žinomas aktorius, kai jam buvo paskirtas Jake LaMottos brolio vaidmuo, bet režisierius Martinas Scorsese pastebėjo jo talentą. Filmas „Įsiutęs bulius“ buvo pripažintas kritikų, kai tik jis pasirodė 1980 m., ir nuo to laiko jo reputacija tik išaugo.

3. „Volstryto vilkas“ (angl. The wolf of Wall Street)

Tai istorija apie jauną Volstryto vertybinių popierių maklerį, apie jo pakilimus bei nuosmukius, ir apie nepavykusią, o ir negalėjusią pavykti amerikietišką svajonę. Jordon`as Belfort`as (Leonardo Dicaprio) savo pirmąjį darbą Volstryte gavo būdamas 21-nerių metų. Tuometinis jo vadovas Mark`as Hanna`as (Matthew McConaughey) Volstryto naujokui atskleidė paslaptį kaip išsilaikyti bei tapti sėkmingu šiame aršiame bei konkurencingame finansų pasaulyje. Trumpoje, bet nuostabiai suvaidintoje scenoje Matthew McConaughey, visus nuopelnus už sėkmę Volstryte atiduoda narkotikams, seksui bei alkoholiui. Vos pradėjęs dirbti Volstryte jaunasis Belfort`as iškarto įsimyli savo darbą ir šis jam puikiai sekasi. Pagaliau įgijęs licenziją dirbti su vertybiniais popieriais Belfort`as svajoja apie greitą praturtėjimą. Tačiau po skandalingai pagarsėjusio „juodojo pirmadienio“ 1987 metais, kuomet staigiai nuvertėjo viso pasaulio biržos akcijos, Jordon`as Belfortas netenka darbo. Netrukus jo pirmoji žmona jį įkalba įsidarbinti kompanijoje, kuri pardavinėja mažos vertės akcijas, o pelnas už kiekvieną parduotą akciją siekia net 50%. Jau turintis darbo Volstryte patirties Belfort`as iš karto tampa mažos įmonės žvaigžde parduodamas daugiausiai akcijų ir susikraudamas didžiausią pelną. Belfortas, per kelerius metus be jokios sąžinės graužaties, sukčiaudamas susikrovė pavydėtinus turtus. Jo įmonė, išsiplėtė nuo 25 darbuotojų iki Volstryto imperijos su šimtais darbuotojų. Pinigų jaunasis makleris turėjo tiek, jog tikrąją to žodžio prasme nežinojo ką su jais veikti. Didžiąją jų dalį išleisdavo nerūpestingam gyvenimo būdui.  Besaikis narkotikų vartojimas, prabangūs vakarėliai, jachtos, alkoholis, moterys ir dar daugiau narkotiku, toks buvo Volstyrto vilko gyvenimas iki kol jo veikla nesusidomėjo FTB agentai.

2. „Taksi vairuotojas“ (angl. Taxi Driver)

Nenutrūkstama filmų „Bjaurios gatvės“ ir „Alisa čia nebegyvena“ sėkmė reiškė, jog 1976 m. režisierius Martinas Scorsese galėjo kurti beveik bet kokį filmą, kokį norėjo. Galutinis tokios laisvės rezultatas – filmas „Taksi vairuotojas“, kuriame pasakojama apie sutrikusį Niujorko taksistą, pametusį galvą dėl moters, dirbančios politiniam kandidatui. Kuo daugiau ji atstumia taksi vairuotojo pastangas, tuo labiau jis tampa pamišęs, kol nusprendžia imtis ryžtingų veiksmų. Tuo metu jis susidraugauja su paaugle prostitute, kurią vaidina Jodie Foster. Bėgant metams režisierius Martinas Scorsese ir aktorius Robertas De Niro kalbėjo apie tęsinio kūrimą, bet nepanašu, kad tai kada nors įvyks. Tikriausiai tai geras dalykas – kai kurie dalykai būna geriausi, kai yra vieni.”

1. „Geri vyrukai“ (angl. Goodfellas)

Didelių pristatymų čia nereikia, tai – vienas iš kelių Martino Scorsese šedevrų, kurie buvo įtraukti į šį sąrašą, ir filmui „Geri vyrukai“ tai pelnyta vieta. Šis filmas 1991 m. laimėjo „Oskaro“ apdovanojimą už geriausią antro plano aktorių (aktorius Joe Pesci) ir buvo nominuotas dar 5 „Oskarams“, tarp kurių buvo geriausio filmo ir geriausio režisieriaus kategorijos. Filmas „Geri vyrukai“ turi viską – nuo tobulų aktorių iki puikios istorijos. Šis kūrinys be jokios abejonės yra vienas geriausių visų laikų gangsterių filmų.

Tai – labai įdomi biografija, kurią aktorius Ray Liotta pasakoja pirmuoju asmeniu kaip realaus gyvenimo nusikaltėlis ir išmintingas vaikinas Henry Hill. Šiame filme yra genialių akimirkų, kurios kartais perteikiamos humoro forma, kaip, pavyzdžiui, garsioje scenoje „Ką turi omenyje sakydamas, jog aš juokingas?“, kur genijus Joe Pesci erzina aktorių Ray Liotta.

Vienas iš nuostabiausių Martino Scorsese derinių – filmas ir puikus garso takelis, kadangi nedaugelis žino, kaip tai padaryti taip meistriškai, pasitarnaujantis kaip autentiškas gidas visose scenose ir filmo eigoje.

Taip pat skaitykite: TOP 25 patys kontroversiškiausi ir labiausiai šokiruojantys filmai kino istorijoje

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt