TOP 10 geriausių XXI a. animacinių filmų

Paskelbė: Data: 2017-07-21 09:39

Spausdinti | Komentarai

Animacinio filmo "Kubo and the Two Strings" plakatas

Kai XXI a. pradžioje kino kompanijos pradėjo kurti animacinius filmus pritaikytus ne tik mažiesiems, bet ir visai šeimai, jų pasiūla labai išaugo. Kasmet kino teatruose sulaukiame bent keleto animacinių filmų, kuriuos neabejotinai įkeliame į savo mėgstamiausių aplanką, o tuomet, ir vėl kankinamės žiūrėdami tuos pačius, jau seniai pabodusius filmukus. Kad neprailgtų šeimos vakarai, pateikiame jums neįprastų, kiek kitokių animacinių filmų, puikiai vertinamų visame pasaulyje sąrašą.

10. „Kubo ir stebuklingas kardas“ (2016 m.)

Šis animacinis filmas, tai puikus pavyzdys, parodantis, kaip stipriai kūrinio sėkmė priklauso nuo laiko, kada jis išleistas. Nors berniuko Kubo istorija kinuose pasirodė vos prieš metus, tačiau labai greitai buvo užgožta ir pamiršta tarp kitų populiarių praėjusių metų filmų, tokių kaip „Zootropolis“, „Vajana“ ir „Žuvytė Dorė“. Nepaisant to, ši istorija verta ne mažiau dėmesio, nei minėtieji kūriniai. Mažame Japonijos kaimelyje gyvenantis berniukas Kubo, dar pats nesuvokia, koks svarbus ir galingas jis yra. Ankstyvoje vaikystėje netekęs tėvo, Kubo privalo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir ligota, neaiškiai mintis dėstančia mama, o vienintelė jo pramoga – magiškų istorijų apie kovas pasakojimas kitiems kaimiečiams, pasitelkus mintimis valdomus origami. Vieną dieną, Kubo netyčia pažadina paslaptingą ir piktą praeities dvasią, turinčią nebaigtų planų su berniuko šeima. Priverstas palikti savo gimtuosius namus, mažasis herojus, padedamas kalbančios beždžionės ir beprotiškai keisto vabalo, puikiai valdančio įvairius ginklus, leidžiasi į kelionę tam, kad atskleistų šeimos paslaptis ir nugalėtų jį medžiojančius priešus.

9. „Zarafa“ (2012 m.)

XIX a. Sudanas. Tai istorija apie drąsų berniuką, sugebėjusį pabėgti nuo prekeivių žmonėmis ir išvengti vergovės. Žinoma, puiki pradžia yra tik pusė darbo ir jį nuolat medžioja žmonės, nuo kurių jis pabėgo, todėl sutikęs žirafą, kuri iškarto tampa berniuko drauge, jis leidžiasi į nuotykių kupiną kelionę ir laimės paieškas. Zarafa – nuoširdi istorija, pasakojanti apie nepaprastą berniuko ir žirafos draugystę ir kelionę, kurioje jie, patyrę daugybę sunkumų, atranda ne tik vienas kitą, bet ir gyvenimo džiaugsmą. Filmas paliečia laisvės, skurdo, ir gyvenimo neteisybės temas, bei užburia Afrikos vaizdais ir kultūra.

8. „Merė ir Maksas“ (2009 m.)

Merė ir Maksas“ – tai nepaprasta dviejų, visiškai skirtingų žmonių draugystė. Merė – aštuonerių metų australė, neįsivaizduojanti savo gyvenimo be šokolado ir animacinio filmo apie Nobletus. Jos kasdienybė iš ties nelabai nusisekusi: jos mama vagilė, tėtis dirba arbatos maišelių fabrike, o pati Merė, nuolat kompleksuoja dėl savo išvaizdos ir kenčia patyčias mokykloje. Nuolat svajojusi susirasti geriausią draugą, vieną dieną, mergaitė tiesiog duria pirštu į telefonų knygą, atsitiktinai išsirenka žmogų, ir parašo jam laišką, su prašymu tapti jos draugu. Vis dėl to, turbūt tai nebuvo tik atsitiktinumas, nes laišką gauna Maksas – 44-ių metų, nutukęs amerikietis, gyvenantis Niujorke, bei taip pat dievinantis šokoladą, Nobletus, ir besijaučiantis vienišas. Štai taip susipažįsta mūsų herojai, kurie, visiškai netikėtai tampa geriausiais draugais. Filmas apima 20-ties metų susirašinėjimo laikotarpį ir atskleidžia kaip žmonės, bei jų prioritetai, pasaulėžiūra, bėgant metams keičiasi. Tai visiškai kitoks kūrinys, pradedant išskirtiniais veikėjais iš plastilino, ir baigiant pokalbiais, kurių įprastame animaciniame filme tikrai neišgirsite.

7. „Didžioji skruzdėlyčių karalystė“ (2013 m.)

Ar kada nors stebėjote skruzdes, tempiančias už save daug kartų didesnį krovinį? O ar susimąstėte, ką jos su veiks su didžiuoju laimikiu, arba kur jį neša? Jei taip, tuomet šis filmas atsakys į visus jūsų klausimus, o jei ne, tuomet kitą kartą, pastebėję skruzdę, neabejotinai susimąstysite apie jos gyvenimą ir nuotykius. Visų pirma, tai nėra įprastas, pieštinis animacinis filmukas, pilnas kalbančių vabzdžių. Jis labiau panašus į dokumentinį filmą apie gamtą, papildytą labai realistiškai ir juokingai nupieštais gyviais, bei tobulai pritaikytu garso takeliu. Iš esmės, tai į nieką kitą nepanašus kūrinys: jame neišgirsite nei vieno žodžio jokia kalba (na, nebent suprantate vabalų zvimbimą, tuomet, pokalbių čia bus tikrai nemažai), tačiau jis tikrai išspaus jūsų juoką. Taip, gal ir atrodo keista ar net neįmanoma susidomėjus žiūrėti filmą, kuriame nėra jokių aiškių dialogų, bet visa tai atperka veiksmas, kurio čia tikrai netrūksta. Tai šmaikšti komedija, vaizduojanti vabalų kasdienybę, o jos centre – dvi skruzdėlių rūšys, aršiai kovojančios dėl dėžutės cukraus. Jei privalėčiau šį filmą su kuo nors palyginti, neabejotinai priskirčiau jį Čarlio Čaplino filmukams, kuriuose svarbiausia ne dialogai, o veiksmas ir tinkama muzika.

6. „Mirusi nuotaka“ (2005 m.)

Nors iš pirmo žvilgsnio filmas atrodo tikrai netinkamas linksmam šeimos vakarui, ar tuo labiau, ramiai vaikų popietei, bet, kaip sakoma: „nespręsk apie knygą iš jos viršelio“. Šis nuotaikingas ir linksmas filmukas, papildytas šiurpoku grafiniu sprendimu, labiau primena tragikomediją, o ne siaubo filmą, kaip visi įpratę manyti, todėl drąsiai galite jį rinktis ir tamsų rudens vakarą. XIX a. vykstanti istorija, mus nukelia į Europos kaimą, kuriame, visą gyvenimą griežtai auklėtas vaikinukas Viktoras, per klaidą dvasių perkeliamas į mirusiųjų pasaulį, kur lygiai taip atsitiktinai, ne savo noru, veda jo ilgai laukusią Mirusią Nuotaką. Viskas būtų lyg ir neblogai – amžina egzistencija, santuoka su visai patrauklia mergina… Tik yra vienas BET: gyvųjų pasaulyje ašaras dėl jo mirties lieja tikroji Viktoro sužadėtinė, kurią jis myli. Nepaisydamas spalvingo ir linksmo dvasių gyvenimo, vaikinas nuspręndžia ištaisyti dvasių klaidą ir grįžti pas savo gyvenimo meilę. Šis filmas, tai nuostabi pasaka apie optimizmą, meilę ir nepaprastai linksmą pomirtinį gyvenimą, kuriame viskas įmanoma.

5. „Šaunusis Ponas Lapinas“ (2009 m.)

Susipažinkite su Ponu Lapinu. Jo gyvenimas yra fantastiškas, jo šeima yra fantastiška kaip ir jis pats, o jo kaimynai… Na, jie ne tokie fantastiški, tačiau taip pat užima pagarbią vietą Pono Lapino gyvenime. Gyvendamas nuostabioje, medžiais apaugusioje kalvoje, mūsų herojus, atrodo, net neturėtų kuo skųstis: jam netrūksta maisto, jis turi šiltus namus, mylimą žmoną ir protingą sūnų… Yra tik vienas minusas – kaip ir daugelį, jį vargina rutina. Ponas Lapinas, ieškodamas veiksmo, bei siekdamas dar prabangesnio gyvenimo nei turi, ima apiplėšinėti trijų, šalia gyvenančių fermerių ūkius. Jo nešvarūs darbeliai nelieka nepastebėti, o ūkininkai, suvieniję jėgas, ima medžioti visus, aplinkui įsikūrusius žvėrelius. Išties juokingas animacinis filmukas, yra visiškai kitoks, nei mes įpratę matyti – gyvūnėliai čia tokie realistiški, kad labiau juos pavadinčiau kalbančiomis iškamšomis, o ne pieštiniais veikėjais, o visas siužetas, pokalbiai ir humoras, nei iš tolo neprimena saldžių Disnėjaus filmukų. Ieškantiems kažko visiškai naujo ir neįprasto, tikrai patiks.

4. „Haulo Burtai: keliaujanti pilis“ (2004 m.)

Filmas, nuo pat pasirodymo pradžios patenkantis į IMBD TOP 200 sąrašą, bei iki šiol vadinamas vienu sėkmingiausių japonų filmų, be abejonės, vertas dėmesio. Bėda tik tame, kad daugelis žiūrovų, paveikti begalybės animacinių Holivudo filmų, nustojo vertinti kitų šalių kūrybą, o juk neretai, vienetinis produktas yra daug įdomesnis, nei tas, kuris gaminamas masiškai. Nesmerkiu daugybės „Pelenės“ ar „Gražuolės ir Pabaisos“ variacijų – visos jos turi „kažką tokio“, tačiau keliaujanti burtininko Haulo pilis, ir jaunosios Sofijos, kurią piktoji burtininkė pavertė vos paeinančia senučiuke, gyvenimas joje, neabejotinai yra puikus atokvėpis nuo banalių meilės istorijų, mokantis patikėti stebuklais, bei nuoširdžiai stengtis dėl šalia esančių mylimų žmonių.

3. „Wall-E. Šiukšlių princo istorija“ (2008 m.)

Nors iš pradžių šis filmas buvo pasiekęs kelią į televizijos transliuotojų programą, tačiau pastaruoju metu, jis visiškai užmirštas. Wall-E – robotukas, jau kelis šimtus metų valantis žemėje paliktas šiukšles. Kai žmonija peržengė savo galimybių ribą ir planetą pavertė didžiuliu sąvartynų, be jokios gyvybės joje, patys žemiečiai nusprendė keliauti į kosmosą, o tvarkymo darbus palikti tūkstančiams robotukų. Deja, bėgant metams, visi jie sugedo, o planetoje liko vienintelis Wall-E. Ir toliau stropiai atlikdamas savo darbą, vieną diena robotukas randa bate išaugusį žolės daigelį, o neilgai trukus, sutinka naujos kartos robotą EVE, pasiųstą į žemę ieškoti gyvybės. Suvieniję jėgas, abu robotai, pasiryžta pranešti kosminiame laive gyvenantiems žmonėms, kad pagaliau, jie gali sugrįžti į žemę. Tai nuostabus filmas, pripildytas tyro humoro, optimizmo, nuoširdžių emocijų, ir verčiantis susimąstyti apie žmonijos ateitį, bei besaikį vartojimą.

2. „Koralaina ir slaptas pasaulis“ (2009 m.)

Koralaina Džouns – savo gyvenimu nepatenkinta, darboholikų tėvų nepastebima mergaitė. Vieną dieną, nuobodžiaudama, mergaitė suranda slaptas duris į daug įdomesnę, geresnę realiojo pasaulio versiją. Atidariusi slaptas duris, Koralaina patenka į išgalvotą pavojingų fantazijų pasaulį, kuriame sutinka kitą Mamą ir kitą Tėtį su juodomis sagomis vietoje akių, bet jos tai visiškai nebaugina, nes pagaliau mergaitės gyvenimas klostosi taip, kaip ji svajojo visą gyvenimą. Tačiau, laimė ilgai netrunka. Didžiausias košmaras prasideda tuomet, kai mažoji herojė išsiaiškina siaubingai didelę viešnagės kitame pasaulyje kainą. Pasaulis, atrodęs toks tobulas, vieną dieną pasirodo nepaprastai žiaurus ir kenkiantis ne tik jai, bet ir visiems jos mylimiems žmonėms. Pasitelkusi visą savo išradingumą, ryžtą ir drąsą, Koralaina bet kokia kaina siekia ištrūkti iš slaptojo pasaulio ir išgelbėti savo artimuosius. „Koralaina ir slaptas pasaulis“ 2010 metais laimėjo Annie apdovanojimus už geriausią muziką, simbolių dizainą, gamybos dizainą, bei buvo nominuota Oskaro ir Auksinio gaublio nominacijose už geriausią animacinę funkciją.

1. „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ (2001 m.)

Japonų režisierius Hayao Miyazaki, neabejotinai gali būti vadinamas vienu geriausių animacinių filmų režisieriumi kino istorijoje. Sukūręs daugybę nepaprastų animacinių šedevrų, vyras prisipažįsta, kad iki šiol labiausiai didžiuojasi savo didžiulį tarptautinį pripažinimą pasiekusiu filmu „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“. Kaip ir visuose jo filmuose, didžiulis dėmesys čia skiriamas magijai – Šichira ir jos šeima, pasiklydę miške, atsiduria stebuklingame Dvasių pasaulyje, kuriame, viską valdanti piktoji ragana, jos tėvus paverčia kiaulėmis. Tačiau mergaitė, nėra linkusi susitaikyti su raganos žiaurumu, todėl pasiryžta išgelbėti tėvus ir ištrūkti iš paslaptingo Dvasių pasaulio. Kai kurie Šihiros nuotykius filme, tapatina su visiems gerai žinoma „Alisa stebuklų šalyje“, tačiau iš tiesų, šis japonų filmas yra daug gilesnis ir prasmingesnis, nagrinėjantis jauno žmogaus perėjimą į suaugusiųjų pasaulį, mokantis atskirti gėrį nuo blogio, aukotis dėl artimųjų, bei vertinti tai, ką turi. Nepaprastas filmas, iki šiol vadinamas tyriausia ir gražiausia šio amžiaus istorija.

Taip pat skaitykite: TOP 10 animacinių filmų tęsinių

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt