Romai už svetimą kriminalą atgailauti neturi

Paskelbė: Daumantė Baranauskaitė Data: 2017-03-14 03:05

Spausdinti | Komentarai

Daumantė Baranauskaitė. Kamilės Knystautaitės nuotr.

Kai penktadienio vakarą visuomenei buvo pranešta, kad dingusi Ieva Strazdauskaitė rasta negyva, o įtariamieji yra romų kilmės vyrai, naujienų portalų komentarų skiltyse ir socialiniuose tinkluose netruko rastis šimtai neapykantos komentarų bei įrašų romų adresu.

Lengviausia kaltinti romų bendruomenę dėl į viešumą iškeltų grupės romų nusikaltimų ir šaukti, kad kriminalai – jų kraujyje. Tik… Kiek lietuvių nužudė savo vaikus, svetimus žmones, kiek kartų lietuvis minėtas europiniu mastu, kai Anglijoje, Švedijoje ar Norvegijoje sužeidė, užmušė, apvogė ar išniekino? Ar visi lietuviai turėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę dėl svetimų tautiečių nusikaltimų? Ar dėl kažkieno kito poelgių visai tautai turėtų būti užklijuota vagių etiketė ir užtrenkiamos durys kaip romams Lietuvoje? Kai, priešingai nei romai, esi dominuojančioje galios pozicijoje, atsiranda išimčių.

2015 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikto sociologinio tyrimo ,,Romų tautybės asmenų padėtis lyginant su kitais šalies gyventojais“ duomenimis, romų padėtis kone visais aspektais daug blogesnė nei Lietuvos vidurkis. Jie labiau skursta, dažniau neturi darbo, 3 kartus rečiau yra savo būsto savininkai bei daug rečiau turi skalbimo mašiną, kompiuterį ar automobilį, kur kas dažniau negali sumokėti nenumatytų išlaidų. Be to, jie 7 kartus dažniau gyvena nusikaltimais, smurtu ir vandalizmu garsėjančiame rajone.

Nusistatymas prieš romų etninę grupę neatsirado per dieną, jis tiesiog naujai prikeltas. Lietuvoje tai labiausiai atskirtį jaučianti ir visuomenės paraštėse esanti grupė. Dar 2012 m. pabaigoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog šalies gyventojai labiausiai nenorėtų gyventi šalia romų (59 proc.), jie nepageidaujami ir kaip kolegos darbovietėse (41 proc.). Kodėl taip?

Kiek kartų jums yra tekę skaityti tekstus, matyti reportažus apie romų kultūrą, tradicijas, pačių žmonių istorijas, gyvenimą ne Kirtimų gyvenvietėje arba skurdų, bet padorų gyvenimą ten? O kaip dažnai – apie aferas, narkotikus ir vagystes arba turtingą ,,baronų gyvenimą“? Įprasta, kad jei nusikaltimą atlieka romų kilmės asmuo, tai būtinai akcentuojama.

Tarp romų normalus ir socialus gyvenimas egzistuoja, tik kažkodėl to, priešingai nei neigiamų pavyzdžių, neskubama ir netgi nenorima rodyti. Manau, kad tai susiję su paties žurnalisto išankstiniu nusistatymu, kuris nepastebimai, bet įžūliai, peršamas skaitytojui ar žiūrovui. Tos pagrindinės žurnalistikos vertybės – objektyvumas, nešališkumas – labai greit užmirštamos. Nepamirškime, kad teigiamo turinio temos nepadarys tiek pinigo, kiek rėksmingų pavadinimų ir negatyvaus turinio tekstai, kai už kiekvieną paspaudimą kapsi eurai.

Štai stigmatizuojančių ir stereotipizuojančių pavyzdžių, dėl kurių romai laikomi visuomenės  kenkėjais, ir dėl kurių žmogui atsiranda dar viena proga pasakyti ,,vėl tie čigonai“, apstu. Ačiū, žiniasklaida.  Ne tik pagrindinių naujienų portalų antraštėse, bet ir žiniose vedėjas neapsieina be epitetų ,,čigonai“ ir ,,taboras“, kuriems neigiamą atspalvį gali sudaryti kontekstas. Pavyzdžiui, to paties penktadienio komercinės televizijos žiniose nuskambėjo pranešimas, kad ,,Vilniuje sulaikyti du vyrai, nėščia moteris ir pora mergaičių. Visi – čigonai. Prie jų rastas paketas su narkotikais, visai šalia yra taboras […]“

Tokiu atveju žodžiai ,,čigonas“, ,,taboras“ yra nusistatymo rodiklis, taip čigonai-taboras-narkotikai tampa  klišėmis paniekinimui ir stereotipams visų romų atžvilgiu. Tad kokios sveikos reakcijos galima tikėtis iš neapykantos ir impulsyvumo apimtų žmonių, kai socialinės atsakomybės besikratančios žiniasklaidos priemonės rodo tokį pavyzdį?

Beje, patys romai neigiamo konteksto straipsniuose ar reportažuose būna kalbinami retai. Būtent dėl to ir kenčia tvarkingi bei padorūs romai – jie tapatinami su tais, kurie rodomi kriminalų rubrikoje, tarsi būtų susiję kažkuo daugiau nei etniškumu. Tad ir visuomenėje priverstinai neša svetimų nusikaltimų naštą kaip savo.

Manoteisės.lt

Manoteises.lt

Šis tekstas – manoteises.lt nuosavybė. Kopijuoti ir platinti manoteises.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.