Kaip koks šizofreniškas ir egocentriškas šiknius apie „Kultūrą“ nuomonę keičiau bent kelis kartus.
Pirmiausia man tai tebuvo nauja vieta su iš toli užuodžiamais perspaustais lūkesčiais ir hipster-friendly stiliuku, vėliau tai tapo LUNI Kaunas susitikimų ir paskaitų vieta, kur maloniai lįsdavo alus, bet ne visai maloniai akis atakuodavo meniu įsitaisiusios maisto kainos (išskyrus, žinoma, naminius čipsus už penkis litus). Dar vėliau „Kultūros“ pradėjau privengti ir sieti ją su susnobėjusiais šokėjais ir neišsipildžiusių kultūros vadybininkų šventove. O dabar visai maloniai ten karts nuo karto užsuku, paskanauju, pakeliu, paklausau kitų. Tai kas gi čia įvyko, kas pasikeitė: aš ar „Kultūra“, ar mistinės vizijos ir kosminės vibracijos buvo tokios stiprios, kad išblaškė mus visus?
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad per „Kultūros“ gyvavimo istoriją (kiek jai, treji-ketveri?) pastaroji išgyveno savininkų kaitą. Anksčiau vis sieta su suflerke, „Kultūra“ štai užsiaugino nepriklausomybės žandenas ir pradėjo perrašinėti istoriją. Nesu labai pastabus šio baro pokyčių fiksavime, tačiau, rodos, kiek pabrango alus („Kauno“ šviesaus už pitakėlį jau nebūti, kiek atmintis tempia). Kitų ryškesnių pokyčių nepajutau, kadangi aplinka išliko pakankamai draugiška, gal tik labiau marginalizavosi, susiliejo su daugiau socialinių ir psichologinių klasių ir poklasių.
„Kultūros“ stiprioji pusė jos plačiaprasmis queer draugiškumas, charizmatiška tamsuma, puikiai tinkanti naujoms ir nebūtinai statutinėms pažintims su jaunomis poetėmis ir netgi poetais megzti. Jei būčiau kokiais penkeriais metais jaunesnis, nesu tikras, ar ten neprasėdėčiau po pusdienį. Nori nenori, reikia pripažinti, kad kažkoks pasąmoninis magnetas „Kultūroje“ kažkada buvo užkastas. Kita vertus, kaip pas buvusią traukia latentinis ilgesys, taip ir „Kultūra“ gali būti tave vieną ar kitą kartą nemenkai užinkaravusi: per filosofų paskaitas, neformalius susitikimus ar tiesiog kokį keistą techno tūsą, kur dauguma susirenka tikrai ne dėl muzikos, ir kai tavo burnoje smilkstančios cigaretės dūmai kyla aukštyn ir keliauja kažkur toli į pietus, gal net į „Kauno grūdus“, iki ašarų keistai cypiančiuose Nemuno salos paribiuose.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Pamąstykime apie „Kultūros ateitį“. Ar jai konkurenciją gali sudaryti ta pati „PuntoJazz palėpė“, ar menininkai neišsisems ir neišsems ir nepradės tuntais grįžti į boškę, ar mielieji anarchistai neapleis greitomis iškastų apkasų ir neuzurpuos neužilgo praplatėsiančio šerno? Ar septyniolikmetės nenuspręs, kad sekso lengviau gaus klube x, nei čia, sėdinčios ir trinančios sukryžiuotas kiek stambokas ir degančias šlaunis, taip laukdamos tų nedrąsių liurbių iš Kauno paribių mirktelėjimo, ką ten, mirktelėjimo, alaus pastatymo, priėjimo ir taip laukto apkabinimo iš nugaros…
Ne. Nežinau, kas tiksliai atsitiks su „Kultūra“, bet ji greitai iš mūsų charizmatiškojo Kauno tavernų žemėlapio pasitraukti neturėtų. „Kultūra“ nepataiko į standartus, ir čia jos išsigelbėjimas. Jau greičiau dievas Kupčinskas uždarys „Veroniką“, su naktiniais cepelinais ir šokių aikštelėmis, ar jaukųjį centro načnoi su tokia miela, veik mamiška, savininke, visada norinčia parduoti tau tik patį tinkamiausią skystį, neišbalansuojantį tavo ph ar ciklo.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Maistas: 3 Lankausi čia ne dėl maisto. Vis dėlto, jei būsit alkani, kodėl gi neparagavus trintų pomidorų sriubos su pelėsiniu sūriu, ar prie alaus, kurio rūšių yra pakankamai smagių, išbandykite naminius bulvių čipselius. Šiaip atsiliepimai iš ne tokių profanų maisto tarpe, kaip aš, yra pakankamai geri. Tačiau springrollsai ne kažką. O už maistą būkite pasirengę ir normaliai pabašliuoti.
Aplinka: 4 Ko gero, viena labiau vykusių pasisėdėjimo vietų Kaune, jei, tai darydamas, nenori jaustis iki galo banaliai. Mielas ir pastatų susijungimas su Kauno paveikslų galerija, neblogi erdvūs tualetai (tik nesakykit, kad niekad nebuvot suriestas ir nekeiksnojot kažko užsidariusio vienintelėje būdelėje su 0 tualetinio popieriaus), taip pat oldskūlinis prezervatyvų automatas, zinų skaityklėlė, neribotas darbo laikas ir t.t. Nors ir man visko jau kartais būdavo per daug, geriau pagalvojęs, supranti, kad tai yra pačios būties kaina.
Aptarnavimas: 4 Paprastai čia užsisakoma prie baro, barmenai pakankamai malonūs, ne tokia reta ir rotacija, nespėjame vieni kitiems įsikyrėti.
Verta apsilankyti: 5 Tai koks tu pizdėcas, jei net „Kultūroj“ nesi apsilankęs? Toliau gyvenk savo aštuoniuose Šilainių kvartaluose ir mąstyk, kad žemė yra čemodano formos, kaip ir gimtieji Šilainiai.
Galutinis įvertinimas:
