Tai, kas nutiko Sarai Halimi, primena siaubo filmą. Ankstyvą balandžio 4-osios rytą 65 metų žydė, buvusi gydytoja ir mokytoja, miegojo kukliame Paryžiaus bute, kuriame gyveno viena. Netrukus, apie 4 val. ryto, kaimynas, gyvenantis žemiau esančiame aukšte, įsilaužė į jos butą ir įvykdė nusikaltimą. Tai buvo prancūzų ir maliečių kilmės musulmonas, 27 metų Kobilis Traorė. Įtariama, jog moterį jis mušė iki mirties, po to jos kūną išmetė pro balkoną.
Šiomis dienomis Prancūzijos valdžios institucijos paskelbė, kad S. Halimi nužudymas yra atskirtas incidentas, nesusijęs su terorizmo išpuoliu. Tačiau žydų lyderiai nedelsdami dėl to protestavo. Kaimynai liudijo girdėję, kad Traorė garsiai šaukė „Alach akbar“, kas arabų kalba reiškia „Dievas yra didis“, tuo metu, kai tariamai vyko Halimi užpuolimas name, kuriame ji buvo vienintelė ten gyvenanti žydė.
Halimi istorija buvo pagrindinė tema viešajame diskurse, iki kol praeitą savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, po kelių mėnesių tylėjimo, pažadėjo suteikti „aiškumo dėl Saros Halimi mirties“.
Šalyje, kuri pastaraisiais metais patyrė daugybę išpuolių, šis „aiškumas“ dabar reiškia daug daugiau nei tik vienos konkrečios bylos siaubingas detales. Tai yra gilių politinių ir egzistencinių klausimų rinkinys. Kas daro smurto protrūkį teroristiniu išpuoliu? Kas nusprendžia, kas yra terorizmas, o kas yra tik žmogžudystė? Tiksliau kalbant, pagal prancūzų teisės klasifikavimą, terorizmu yra laikomas bet koks smurtas, kurio individualus ar kolektyvinis tikslas yra „sunkiai sutrikdyti viešąją tvarką per bauginimą ar terorą“.
Pradėti terorizmo tyrimą gali Prancūzijos vyriausiasis prokuroras Paryžiuje. Francoisas Molinsas užima būtent tokią poziciją Halimi byloje. Jis iš pradžių atsisakė jos nužudymą laikyti terorizmu ir pripažino tai antisemitinio smurto aktu. Sprendimas šokiravo Prancūzijos žydų bendruomenę, vieną didžiausių Europoje. Daugeliui tai atrodo kaip politinis išskaičiavimas, kuris persveria vienus išpuolius labiau už kitus.
Šioje byloje kaimynai liudijo girdėję, kad Traorė Halimi bute garsiai kalbėjo eilutes iš Korano. Birželio pradžioje prancūzų laikraštis „Liberation“, gavo prieigą prie policijos dokumentų apie Traorė, kuriuose teigiama, kad jis anksčiau buvo įvykdęs daugybę smulkių nusikaltimų. Smurto tendencijos yra beveik identiškos toms, kuriomis apibūdinami ir kiti įtariamieji teroristai.
Palyginimui, kiti nedidelio masto incidentai – net ir tie, kuriuos ekspertai laikė itin mažais – iš karto buvo priskirti terorizmui. Pavyzdžiui, birželio mėnesį vyras užpuolė policijos pareigūnus su plaktuku netoli Notre Dame katedros Paryžiuje. Kaip manoma, Traorė sušuko „Alach akbar“, o šis užpuolikas rėkė: „Tai dėl Sirijos!“. Notre Damo incidentas, kuriame niekas nebuvo nužudytas, buvo laikomas terorizmu.
Tai pat tarp terorizmo išpuoliu laikyti incidentai – policijos pareigūno nužudymas Eliziejaus laukuose Prancūzijos rinkimų išvakarėse, balandžio mėnesį; bandymas šaudyti Paryžiaus Orlio oro uoste kovo mėnesį. Bet Saros Halimi nužudymas – ne. Francoiso Molinso biuras, atstovaujantis moteriai, nepateikė prašymo pastabų rengimui.
Kai kurie saugumo analitikai teigia, kad kiti atvejai buvo įvardinti terorizmu dėl akivaizdžios motyvacijos sutrikdyti viešąją tvarką, nukreiptą į vietas, pilnas žmonių – gatves, tranzito centrus. „Paprasto fakto, kad kažkas nužudė kitą žmogų dėl tikėjimo ar religijos, nepakanka“, – sakė Prancūzijos terorizmo analizės tyrimų centro direktorius Jean-Charlesas Brisardas. „Reikia turėti tam tikrą noro laipsnį sutrukdyti Prancūzijos viešąją tvarką.“
Saros Halimi šeimos nariai įsitikinę, kad jos išmetimas iš balkono yra tamsusis spektaklis, kuris turi būti matomas, nes kelia aiškią grėsmę kitiems žydams. Halimi brolis, 62 metų Williamas Attalas, interviu metu sakė, kad principinis šeimos tikslas yra užtikrinti visuomenės antisemitizmo pripažinimą, kuris, jų akimis, nužudė jų motiną, seserį ir močiutę.
Per pastaruosius dvejus metus Prancūzija buvo sukrėsta daugybės teroristinių išpuolių, tačiau nei viename žydai nebuvo įvardinami kaip teroristų taikiniai. Vis tik buvo gauta pranešimų apie plintančius antisemitinius smurto atvejus prieš aukas. Dažniausiai jų užpuolikai buvo kilę iš Šiaurės bei Vakarų Afrikos.
Taip pat skaitykite: Šokiruojančios keršto aukų nuotraukos iš Irano ir jų istorijos [FOTO]
