Analitiko komentaras: Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Paskelbė: Tadas Povilauskas Data: 2018-02-26 08:16

Spausdinti | Komentarai

Tadas Povilauskas / SEB archyvo nuotr.

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 metų – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 metais. Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį (kaip ir trečią ketvirtį) minimali mėnesio alga (MMA) nedarė įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiui, nes ji buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš metus, todėl tai buvo pagrindinė lėtesnio negu pirmą pusmetį algų augimo priežastis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daug įmonių paskutinį metų ketvirtį išmoka metines premijas, tad tai, kad algos ketvirtą ketvirtį augo sparčiau negu trečią, rodo, kad išmokėtos premijos buvo didesnės negu prieš metus.

„Sodros“ duomenimis, paskutinį metų ketvirtį labiausiai darbo pajamos didėjo Kazlų Rūdos, Pakruojo ir Rietavo, mažiausiai Palangos, Visagino, Radviliškio savivaldybėse. Premijų įtaką ketvirto ketvirčio darbo užmokesčio statistikai gerai matyti iš duomenų apie vidutinį darbo užmokestį Kazlų Rūdoje, kur didžiausias miesto darbdavys paskutinį 2017 metų mėnesį išmokėjo darbuotojams dideles premijas ir tai pakėlė visos savivaldybės gyventojų algų vidurkį. Beje, tęsiasi tendencija, kad Vilnius ir Kaunas lieka vieni iš lyderių pagal algų augimo tempą, o tai reiškia, kad dirbančiųjų pajamos šiuose miestuose ir toliau tolsta nuo daugumos kitų šalies savivaldybių dirbančių gyventojų pajamų. Beje, Vilniuje vidutinis darbo užmokestis paskutinį metų ketvirtį jau priartėjo prie 1 000 eurų.

„Sodros“ duomenys apie draudžiamųjų pajamų paskirstymą rodo, kad Lietuvoje mažėja žmonių, gaunančių darbo užmokestį, mažesnį ar lygų MMA. Tokių žmonių gruodį buvo 180 tūkst., arba 56 tūkst. mažiau negu prieš metus, o sumažėjimą lėmė ne tik Darbo kodekso pokyčiai, neleidžiantys mokėti MMA kvalifikuotiems darbuotojams, bet ir aktyvesnė „Sodros“ kova su galimai nesąžiningai mažesnį negu MMA atlyginimą mokančiais darbdaviais. Beje, bus labai įdomu pamatyti, kokią įtaką 2018 metais „Sodros“ nustatytos įmokų „grindys“ turėjo asmenų, gaunančių mažesnį negu MMA atlyginimą, skaičiui. Tuo tarpu žmonių, uždirbančių daugiau negu 1,000 eurų per mėnesį, skaičius didėja – gruodį tokias pajamas gavo 315 tūkst. gyventojų, arba 47 tūkst. daugiau negu prieš metus. Didėjantis daugiau uždirbančių asmenų skaičius lemia ir didesnį ne pirmo būtinumo prekių įsigijimo augimą pastaraisiais metais.

Praėjusį ketvirtį sparčiausiai atlyginimai didėjo IT, prekybos, profesine, moksline veikla besiverčiančiose įmonėse. Apskritai, vis dar lieka tendencija, kad algos auga sparčiai tuose sektoriuose, kur atlyginimai ir taip yra didžiausi, o tai dar kartą rodo, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta, tad įmonės pasirengusios už juos mokėti vis daugiau. Apgyvendinimo ar transporto sektoriuose algų augimą vis dar labai lemia MMA pokyčiai ir, jeigu MMA nekinta, algos šiuose sektoriuose auga lėčiau, nors šių sektorių įmonės labai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Beje, Statistikos departamento duomenimis, laisvų darbo vietų šalyje praėjusį ketvirtį buvo 19,3 tūkst., arba 30 proc. daugiau negu prieš metus. Ypač laisvų vietų padaugėjo apdirbamosios pramonės ir statybų sektoriuose, todėl galima teigti, kad apdirbamosios pramonės įmonių, atsižvelgiant ir į jų planuojamą plėtrą, mokamos algos šiemet vėl augs bene labiausiai.

Vis labiau nerimą kelia tai, kad privačiame sektoriuje alga 2017 metais augo sparčiau negu valstybės sektoriuje, o darbo užmokestis 2018 m. gali ir dar labiau priartėti vienas prie kito. Dėl to surasti kompetentingų asmenų, norinčių dirbti atsakingą darbą valstybės sektoriuje, bus vis sudėtingiau, o dabartinių darbuotojų nepasitenkinimas tik didės.

Šiemet, SEB banko duomenimis, vidutinė mėnesio alga didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėsianti minimali mėnesio alga, augsiančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos. Nors vidutinė metinė infliacija šiemet ir bus mažesnė, realioji alga 2018 m. augs taip pat lėčiau.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt