Baltijos šalių NT rinkai prognozuoja stabilų augimą

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2017-10-08 07:47

Spausdinti | Komentarai

© Vaivos Chockevičiūtės nuotr. / KaunoZinios.lt

Nekilnojamojo turto rinka auga stabiliai, pagrindiniai ekonomikos parametrai yra teigiami, bet kartu rinkoje vyrauja neapibrėžtumas – tikimasi netikėto pokyčio – „juodosios gulbės“, kurios efektas gali būti stiprus ir turėti ilgalaikių pasekmių. Visgi NT ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai gali būti ir teigiami bei naudingi Baltijos šalims.

Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ surengtame komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgos pristatyme ekspertai aiškino, kad 2008 m. finansų krizės pamokos yra išmoktos, o po jos įdiegti saugikliai, apsaugantys rinką nuo perkaitimo, veikia efektyviai.

Prieš ankstesnes finansų krizes pasaulyje buvo fiksuojami dideli BVP ir kitų parametrų augimai, ekonomika kai kuriuose regionuose augo net dviženkliais procentais. Dabar to neužfiksuojama, BVP augimas pasaulyje gerokai stabilesnis ir siekia 2-3 proc.

Anot „Newsec“ analitiko Gintaro Toločkos, komerciniai bankai vis griežčiau žiūri į NT projektų finansavimą ir kelia daugiau sąlygų, todėl nepatyrusiems rinkos žaidėjams vis sunkiau pasiimti paskolas ir finansuoti savo projektus.

„Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje burbulas nesiformuoja. Visi rodikliai rodo, kad esame augimo stadijoje, bet jis yra atidžiai prižiūrimas centrinių ir komercinių bankų, tiek kitų priežiūros institucijų. Neapibrėžtumą rinkoje kursto tik neprognozuojami politiniai veiksniai, planuojamas palūkanų normos didinimas“, – pasakoja G. Toločka.

G. Toločka aiškina, kad Vilnius Europoje vis dar turi vieną mažiausių laisvos biuro erdvės rodiklių, todėl yra erdvės plėtoti ir naujus biurų kompleksus.

„Vakarų Europos valstybių sostinėse vienam gyventojui tenka net 3 ar daugiau kv. m modernaus biuro erdvės. Mus gerokai lenkia net kaimyninės valstybės, kuriose vienam gyventojui tenka apie 1,5-2 kv. m. Vilniuje šis rodiklis siekia tik 1 kv. m. vienam gyventojui, o tai mažas rodiklis, pagal kurį atsiliekame ne tik nuo kitų Baltijos šalių sostinių, bet ir nuo didesnių Lenkijos miestų. Todėl apie rinkos perkaitimą kalbėti negalime, augimui dar yra nemažai erdvės “, – aiškina „Newsec“ analitikas.

G. Toločka atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuva susilaukia vis daugiau investuotojų dėmesio ir iš anksčiau Baltijos regione apskritai neinvestavusių šalių.

„Per pastaruosius metus Lietuva prisiviliojo net keletą didesnių investuotojų iš netradicinių šalių. Jei anksčiau komercinio NT rinkoje dominavo Skandinavijos šalys, Rusija ir vietiniai investuotojai, tai šiemet turime ir amerikiečių „W.P. Carey“, prancūzų „Corum“, o visai neseniai paskelbta, kad buvusią centrinę „Snoro“ būstinę įsigijo investuotojai iš Kinijos. Prognozuojame, kad tokių pavyzdžių ateityje turėti tik daugėti“, – sako analitikas.

Patraukliausiais komercinio NT segmentais išlieka biurai ir mažmeninės prekybos turtas. Rinkoje tai vis dar vertinama, kaip saugiausia investicija, nors grąžos mažėja, o investavimo mąstai stabtelėjo. Tiesa, G. Toločka pabrėžia, kad investuotojai vis aktyviau ieško ir naujų galimybių, nešančių didesnę grąžą. Vienas tokių sektorių yra Lietuvoje itin augantis logistikos segmentas.

„Europoje logistikos sektorius auga daugiau nei 10 proc. kasmet. Baltijos regione industriniame logistikos segmente sandorių vertė jau antrus metus iš eilės viršys 100 mln. eurų. Investuojant į logistikos segmentą grąža per metus gali būti 1,5-2 proc. punktais didesnė. Kadangi šiuo metu rinkoje yra nemažas kiekis laisvų pinigų, investuotojai imasi rizikingesnių, bet pelningesnių sektorių“, – sako analitikas.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt