Estijos pavyzdys, kaip žmonėms įdarbinti pinigus

Paskelbė: Tadas Povilauskas Data: 2018-06-08 10:21

Spausdinti | Komentarai

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas / SEB archyvo nuotr.

Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc. jūrų uostus valdančios įmonės akcijų. Lietuvoje ir toliau vyrauja baimė didinti dabartinių ir naujų valstybės įmonių akcijų skaičių vertybinių popierių biržoje, nors sąlygos pritraukti lėšų iš vietos ir užsienio investuotojų tebėra labai palankios.

Ši naujiena įdomi tuo, kad akcijas pirkusių gyventojų skaičius gerokai viršijo bet kokias prognozes. Tokiu investuotojų skaičiumi Lietuvoje negali pasigirti nė viena įmonė (Lietuvoje daugiausia akcininkų turi „Telia Lietuva“ – 11,3 tūkst.). Lietuvoje gyvena 2,2 karto daugiau žmonių negu Estijoje, tačiau mūsų šalyje žmonių, per metus sudarančių nors vieną vertybinių popierių sandorį, yra vos daugiau negu 10 tūkstančių. Visa tai rodo, kad estų finansinis raštingumas yra tiesiog geresnis negu lietuvių. Be to, šis platinimo etapas parodė, kad estai linkę pasitikėti valstybe ir jos įmonėmis, nes investuotojams yra labai svarbu, kad įmonės ir jų didžiausias akcininkas tesėtų duotus pažadus.

Estijoje, kaip ir Lietuvoje, grynieji pinigai ir lėšos sąskaitose sudaro didžiausią likvidaus finansinio turto dalį, todėl visiškai suprantama, kad žmonės ieško, kur įdarbinti turimas lėšas, kai vidutinė indėlių palūkanų norma yra labai maža. „Tallinna Sadam“ akcijų dividendų pajamingumas pagal nustatytą išplatintų akcijų kainą ir žadamus dividendus bus 7 proc., o tai tapo geru jauku investuotojams. Iki šiol didžiausio dėmesio Lietuvoje sulaukęs „Lietuvos telekomo“ pirminis viešas akcijų platinimas vyko dar 2000 metais, kai akcijų įsigijo 5 tūkst. gyventojų. Akcijų kaina pirmaisiais metais smuko dėl neigiamų nuotaikų pasaulio rinkose subliuškus interneto bendrovių akcijų burbului JAV, tačiau tie, kas įmonės akcijas išlaikė iki dabar, uždirbo vidutiniškai 8 proc. prieš mokesčius per metus.

Žinoma, rizikos, susijusios su tokios įmonės kaip „Tallinna Sadam“ veikla yra nemažai – trečdalis krovinių Estijos uostuose vis dar yra iš Rusijos. Tačiau sėkmingai įvykęs akcijų platinimas rodo, kad net ir įvertinę galimus netikėtumus investuotojai nori patikėti savo pinigus valstybės įmonėms. Beje, beveik trečdalį išplatintų „Tallinna Sadam“ akcijų įsigijo šalies pensijų fondai, tad vėlgi paneigiamas mitas, kad vietos pensijų fondai neinvestuoja savo šalyse – jiems tiesiog reikia įdomių investicinių idėjų, kad galėtų įdarbinti būsimų pensininkų pinigus.

Lietuvoje idėja apie didesnį valstybės įmonių skaičių vertybinių popierių biržoje ar jau dabar biržoje esančių bendrovių didesnį laisvų akcijų skaičių kartais vėl sugrįžta, tačiau greitai vėl pamirštama dėl įvairių nuogąstavimų. Vienas iš jų – didesnis valstybės valdomų bendrovių akcijų skaičius biržoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau šios grėsmės galima išvengti, jeigu valstybė pasiliktų didžiausią dalį įmonės akcijų, kaip tą padarė estai „Tallinna Sadam“ atveju, nors jie yra ne mažiau atsargūs dėl galimų grėsmių negu mes.

Galima priminti, kad Lietuvoje gyventojai 2017 metų pabaigoje sąskaitose turėjo 12,5 mlrd. eurų, už kuriuos gavo gerokai mažiau negu 100 mln. eurų palūkanų. Suprantama, nemaža dalis lėšų yra skirta vartojimo reikmėms ir netikėtoms išlaidoms, tačiau daug šių sąskaitose laikomų lėšų galėtų būti įdarbinta efektyviau, nes žmonės dėl finansinių žinių stokos neranda alternatyvų, kur šias lėšas investuoti. Valdžia turėtų pasinaudoti atsiradusiomis aplinkybėmis rinkoje ir sudaryti sąlygas žmonėms savomis lėšomis finansuoti šalies ekonomikos plėtrai svarbius projektus. Kuo daugiau žmonės tiesiogiai investuotų į valstybės įmones, tuo didesnė būtų valstybės įmonėse dirbančių asmenų atsakomybė. Valdžiai reikėtų priminti, kad pritraukti lėšų kapitalo rinkose lengviausia gerais laikais, o ne tada, kai šalies ūkis smunka ir noras investuoti dingsta. Be to, mažėsianti Europos Sąjungos parama Lietuvai taip pat turėtų skatinti labiau apgalvoti, kaip išnaudoti šalies gyventojų sukauptus pinigus. Suprantama, į biržą naudingiausia ir paprasčiausia atvesti sėkmingai veikiančias bendroves, o tokių Lietuvoje tikrai yra.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt