Paskelbė didžiausių Vidurio Europos įmonių sąrašą

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2016-10-03 11:05

Spausdinti | Komentarai

© Vilmanto Ramono nuotr.  KaunoZinios.lt

Tarptautinė audito ir verslo konsultacijų įmonė Deloitte, atlikusi Vidurio Europos regiono (VER) įmonių 2015 m. pajamų analizę, sudarė didžiausių VER įmonių TOP 500-uką ir publikavo 10-ąją jubiliejinę projekto „CE TOP 500“ ataskaitą, rašoma pranešime spaudai.

2015 m. didžiausių 500 Vidurio Europos bendrovių vidutinis metinis pajamų (Eur) augimo rodiklis pakilo nuo 0,3 proc. 2014 m. iki 3,5 proc. Tai viršija BVP augimo lygį, kurį pasiekė 15 VER šalių, išsskyrus, Čekiją (4,6 proc.), Rumuniją (3,8 proc.) ir Lenkiją (3,6 proc.). Pagrindinė priežastis, lėmusi augimą visame regione, buvo augančio privataus vartojimo apimtys didžiausių ekonomikų šalyse ‒ apie 3 proc. Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje bei 5,9 proc. Rumunijoje. Rezultatai būtų buvę dar geresni, jeigu ne besitęsianti geopolitinė įtampa Ukrainoje, dėl kurios šalies BVP smuko 9,9 proc., bei kritusios naftos kainos, lėmusios 8,1 proc. sumažėjusias naftos įmonių pajamas.

Tai – pagrindinės 2016 m. projekto „CE TOP 500“ išvados, kurios pateikiamos leidinyje kartu su VER įmonių vadovų susirūpinimu dėl pirmųjų 2016 m. ekonominių rezultatų, kurie nėra tokie optimistiški, lyginant su 2015 m.

Deloitte atliko didžiausių 18 Vidurio Europos šalių ir Ukrainos bendrovių (500 įmonių, 50 bankų ir 50 draudimo bendrovių) analizę. Bendros visų TOP 500 bendrovių pajamos sudarė 685 mlrd. Eur ‒ tai yra 1,7 proc. daugiau, lyginant su ankstesniais metais gautomis 682 mlrd. Eur pajamomis. Be to, įmonių, galinčių būti reitinguojamomis regiono TOP 500 bendrovių sąraše, minimali metinių pajamų suma pakilo 3,0 proc. iki 473 mln. Eur.

Nedideli pokyčiai aukščiausiose pozicijose 

Aukščiausias penkias reitingo pozicijas užima tos pačios bendrovės, kaip ir praėjusiais metais. „PKN Orlen“ išlaiko lyderio pozicijas, nepaisant 17,2 proc. sumažėjusių pajamų. Nors pajamos smuko 15,6 proc., Vengrijos įmonė „MOL“ užima antrąją vietą antrus metus iš eilės. Trečioje vietoje yra Čekijos įmonė „Škoda Auto“ (pajamos padidėjo 6,3 proc.). Ketvirtąją ir penktąją vietas atitinkamai pasidalina „Jeronimo Martins Poland“ ir Lenkijos naftos bei dujų kompanija „PGNiG“.

Lietuvos įmonės didžiausių VER įmonių kontekste

Šių metų CE TOP 500-uke yra 11 Lietuvos įmonių, praėjusiais metais – 12. 2016 m. reitinge 4 Lietuvos įmonės pakilo (VP, AB Achema, Koncernas Achemos grupė, Lietuvos energija), 6 nukrito (Orlen Lietuva, Maxima LT, Lesto, Palink, Linas Agro, MG Baltic). Po metų pertraukos į TOP 500-uką sugrįžo Sanitex. 

11 Lietuvos bendrovių, patekusių į Deloitte Vidurio Europos didžiausių įmonių TOP 500-uką

Vieta reitinge Įmonė Vieta praėjusių metų reitinge
31 Orlen Lietuva 20
36 VP 42
111 Maxima LT 108
149 Koncernas Achemos grupė 161
178 Lietuvos energija 206
388 Lesto 329
389 Palink 367
400 Linas Agro 378
404 AB Achema 417
425 Sanitex Nebuvo reitinge
426 MG Baltic 385

Šaltinis: Deloitte CE TOP 500 | 2016

Prioritetinės pramonės sektoriaus sritys 

Dabartinę situaciją iš dalies lemia blogi bendrovių veiklos rezultatai energetikos ir išteklių sektoriuje, kuris vis dar kenčia nuo krintančių naftos ir anglių kainų. Tačiau padidėjęs regiono energetikos įmonių efektyvumas reiškė, jog visas sektorius patyrė sąstingį, o ne nuosmukį.

Gamybos ir vartojimo prekių bei transportavimo sektorių įmonės, priešingai, išsiskyrė akivaizdžiai išaugusiomis pajamomis ‒ atitinkamai 7,4 proc. ir 4,1 proc. Ypač spartų pajamų augimą gamybos sektoriuje didžiąja dalimi lėmė automobilių pramonė, kurioje bendrovių pajamos vidutiniškai pakilo 12,9 proc.

Dviejų pramonės šakų rezultatai nuteikia itin optimistiškai, nors ankstesniais metais jų veiklos rodikliai nebuvo geri. Statybų pramonė, kurią reitinge atstovauja aštuonios Lenkijos bei Čekijos įmonės, pasižymėjo didžiausiu pajamų augimu tarp visų įmonių (19 proc.) po 2012 ir 2013 m. įvykusio nuosmukio šiame sektoriuje. Gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos apsaugos sektorius taip pat išsiskyrė didėjančiomis pajamomis ‒ po trejų metų, kai pajamų augimas svyravo nuo 0 iki 2,6 proc., 2015 m. jos vidutiniškai augo jau 5,7 proc.

Bankininkystės sektoriuje bendras visų didžiausių regiono bankų turtas padidėjo 5,8 proc. iki 734 mlrd. Eur. Net 76 proc. bankų turto vertė padidėjo. Du didžiausi bankai, kaip ir praėjusiais metais, buvo „PKO Bank Polski“ ir „Bank Pekao“, po kurių rikiuojasi „Česká Spořitelna“ ir „ČSOB“, praėjusiais metais užėmę atitinkamai penktąją ir septintąją vietas. Vengrijos bankas „OTP Bank“ smuktelėjo iš trečiosios vietos 2014 m. į penktąją 2015 m.

Po sumažėjusios draudimo įmokų sumos 2014 m., pirmaujančios regiono draudimo bendrovės 2015 m. pasižymėjo gerais augimo, siekusio 4,5 proc., rezultatais. „PZU“ ir vėl išlaikė draudimo bendrovių lyderio pozicijas, po kurio rikiuojasi „ERGO Hestia“ ir į trečiąją vietą pakilusi bendrovė „Warta“.

Ekonominės problemos 

Pirmojo 2016 m. ketvirčio duomenys rodo, jog 2015 m. pastebėtos teigiamos tendencijos šiais metais tokios gali nebebūti, įmonėms savo ataskaitose pateikus informaciją apie vidutiniškai 3,3 proc. smuktelėjusias pajamas (Eur) pirmąjį 2016 m. ketvirtį. „Bendrai analizuojant šių metų reitingo duomenis, galima daryti išvadą, jog 2015 m. buvo išties puikūs didžiausioms Vidurio Europos bendrovėms“, ‒ teigia UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ Vyresnysis projektų vadovas Marius Stalenis. „Šį entuziazmą truputį prislopina ketvirčio rezultatai ir makroekonominiai duomenys, tačiau reikėtų pabrėžti, jog ne visada galima remtis pirmojo ketvirčio duomenimis prognozuojant visų metų rezultatus“, – priduria p. Stalenis.

Pasak Deloitte Vidurio Europos regiono vadovo Alastair Teare, regioninės Vidurio Europos ekonomikos ilgalaikės perspektyvos išlieka pozityvios. „66,6 proc. įmonių pajamos didėjo 2015 m., kai tuo tarpu 2014 m. tokių įmonių tebuvo 52 proc. Tačiau net jeigu ir pereiname į lengvesnį periodą, nekyla abejonių, jog BVP augimas mūsų regione bus kur kas spartesnis nei bet kuriuose kituose pasaulio regionuose, išskyrus Aziją“, ‒ pridūrė jis. „Vidurio Europai tai ir toliau padės išlikti pagrindiniu regionu tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo atžvilgiu. Įvertinus taip pat ir ES finansavimo galimybes bei vis mažiau vykdomas taupymo programas, perspektyvos nuteikia optimistiškai“, – reziumuoja p. Teare.

verslasnaujai.lt

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt