© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Jau gal apie dvidešimt metų nuo internetinio ir apskritai ryšio sustiprėjimo, įmonės savo sėkmę pradėjo statyti ne tik ant laukinės rinkodaros, pardavimų vilkų ir klientų žlugdymo dempinguojant, bet ir investuodami į vadinamąsias ERP sistemas, arba lietuviškiau – verslo valdymo sistemas.

Ir šis įmonių noras neatrodo keistas: kas daugiau, jei ne kompiuteriai turėtų rūpintis išteklių optimizacija, pardavimų analize, buhalterinių ataskaitų rengimu, „butelio kakliukų“ ištraukimu į dienos šviesą ir taip toliau.

Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje kompiuterizacijai žalią šviesą įjungė IBM. Savo monstru Deep Blue šachmatų lauke „patvarkiusi“ patį Garį Kasparovą. Nuo tada nebekilo abejonės, kas konkrečią ir gerai aprašytą užduotį atlieka geriau: mašina ar žmogus. Žinoma, neliečiant emocinio intelekto, kūrybingumo reikalaujančių darbų. Jei esate žiūrėję serialą “Mad Men“, turbūt sunkiai įsivaizduojate, kaip kad ir moderniausias šių dienų daugiabranduolis galėtų pakeisti  Donald‘ą Draperį.

Kompiuterizaciją įmonėse gražiausiai atvaizduoja lyg po lietaus pridygę prekybos centrai, statybinių prekių gastronomai ir kiti grande, savo (tuo metu mūsų akimis) patupdę pakankamai įdomiai atrodžiusius mažus kompiuteriukus su simpatiškai išpampusiais arba atvirščiai – nuo paviršiaus visai neiškilusiais klavišais. Tuo metu tokios įmonės, kaip lietuviškoji „Rivilė“ paskelbė savo aukso amžių ir pasileido per begales naujų parduotuvių ir parduotuvėlių instaliuoti buhalterinių programų, turėsiančių nuimti naštą nuo buhalterių, o gal nuimti ir pačias buhalteres.

Panašiai tuo pačiu metu ar truputį vėliau pradėjo plisti ir PDA (asmeniniai skaitmeniniai pagalbininkai), lazerio signalu skenavę tuntus barkodų. Šiek tiek gaila, kad tokie iš pažiūros sumanūs ir turėję aukštai kilti įrenginukai ilgainiui (bent Lietuvoje) apsiribojo barkodo skaitymu, sandėlio operacijų vykdymu (pvz., perkelti prekę A iš vietos Z į vietą Y, iš likučio nurašyti (buvo parduota) prekę B, patikrinti prekės C likutį apskaitoje ir pns). Visgi pramoninė jų lemtis tapo neišvengiama, vis labiau plintant nešiojamiems kompiuteriams, modernėjant telefonams, ypač – atsiradus planšetėms. Vargšai mažieji asistentai…

XXI a., ir ypač Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, mada turėti ne tik gerą buhalterinę programą, bet ir visa apjungiančią ERP pradėjo plisti tartum papilomos virusas. Madą (nelyg minėtą virusą – Holivudas ir visa pramogų pasaulio pramonė) stūmėti į viršų pradėjo Europos Sąjunga, subsidijuodama ERP ir CRM (santykių su klientais valdymo) programas ir jų diegimą. Juk kas nenašioms valstybėms kelti ekonominius rodiklius padės labiau, nei laiko apskaitą ir darbų optimizaciją turinčios užtikrinti programos.

Esminiai pagalbininkai naujosioms sistemoms įsigalėti įmonėse buvo pakankamai gerai paruoši gabūs kompiuteristai (daugiausiai, žinoma, iš KTU), diegę tas sistemas, bei Nepriklausomybės pradžios absolventai, ištroškę naujovių (ir, būkime nuoširdūs, mėgstantys truputį per daug magiškai jas vertinti), stuktelėję 35-uosius tapę direktoriais ir akcininkais, ir pradėję jas vajumi varyti į UAB‘ų daržus.

Praeitų metų paskutinį ketvirtį „Verslo žinios“ publikavo straipsnį, kuriame UAB „Norfos mažmena“ valdybos primininkas Dainius Dundulis teigia abejojantis biudžeto sudarymo verte, planuoja jo neberengti. Kalbama apie vertės akcininkams nesukūrimą, specialistams praleidžiant per daug laiko prie biudžeto parengimo. Visgi, matyt, tikresnioji priežastis – biudžeto tikslumo klausimas. Kam rengti planus, jei į juos netilpsi ar jų nepasieksi. Perfrazuojant ir lenkiant link mūsų temos – ar ERP sistemai išleisti pinigai būtinai pasiteisins? Ar ji negali tapti iš įpratimo rengiamo, bet jau kažin ar dividendus duodančio „simbolinio biudžeto“ tipo auka?

Atsakymo tiesiai, deja, suteikti neįmanoma. Dėl tarptautinių ir ES reguliavimų padidėjimo, didesnio valstybės kišimosi (negalima sakyti, kad nereikalingo) į įmonių finansus, prižiūrint mokestinės bazės dydį, dėl vis mažesnio planinės gamybos santykio su netipine, ERP užėmė nebūtinai iš karto jai užleistą vietą. Kitaip sakant, nemaža atvejų, kai ji tapo elementariu darbo pagreitinimo įrankiu, ataskaitų konstravimo mašina, skaičiukų generatoriumi, dizainu neatsiliekančiu nuo jūsų naujojo kompiuterio.

Kas žino, gal VMI užsimanius tiesiogiai sekti visų įmonių išrašomas sąskaitas, verslo valdymo standartas bus unifikuotas, ir jokių excelių apskritai nebeliks. Kas žino. O kol kas nesijaudinkime, ir judėkime toliau. Toliau skaidriomis ir mįslingomis puslaidininkų magistralėmis.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: