Spaudos konferencijoje, surengtoje Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymėjo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų smerkia korupciją ir mano, kad visų problemų kyšiais neišspręsi.
„Mus džiugina visuomenės apklausos, kuriose atsispindi žmonių požiūris į šį reiškinį. Tai ženklas – kad valdžia pasirinko tinkamus ginklus kovoje su šiuo blogiu, kad korupciją smerkia vis didesnė visuomenės dalis“, – pažymėjo teisingumo ministras J. Bernatonis.
Šiais metais buvo atliktas sociologinis tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, kurio rezultatai netiesiogiai padeda spręsti apie galimą korupcijos mastą ir jo kitimą. Svarbiausia teigiama tendencija yra visuomenės nepakantumo korupcijai didėjimas.
Tyrimo duomenimis, ženkliai sumažėjo verslininkų, kurie dėl kokių nors priežasčių pateisina korupciją, ir padaugėjo gyventojų dėl korupcijos paplitimo kaltinančių pačius gyventojus (pavyzdžiui, patys gyventojai 2011 m. save kaltino 24 proc. atvejų, o 2014 m. – 34 proc.), be to sumažėjo gyventojų, manančių, jog kyšiai padeda spręsti problemas (2011 m. manančių, kad kyšiai padeda išspręsti problemas buvo 79 proc., 2014 – 69 proc.). Tai aiškiai rodo, kad didėja korupcijai pasipriešinti pasirengusi visuomenės dalis.
Lietuvoje daugėja ir verslininkų, ir darbuotojų, manančių, kad kyšiais visų problemų neišspręsi, kad valdžios veiksmai tampa vis skaidresni. Tyrimo duomenimis manančiųjų, jog korupcija šalyje – labai rimta problema, yra 48 proc. (19 proc. mažiau nei 2011 metais). Padidėjo gyventojų optimizmas, jog situacija dėl korupcijos keisis į pozityvią pusę, jog korupcijos apraiškų mažės. Fiksuojama, kad ženkliai išaugo verslininkų skaičius, manančių, jog efektyviausios priemonės korupcijos mastui Lietuvoje mažinti yra prevencinės priemonės (2011 m. – 34 proc., 2014 m. – 43 proc.), o ne baudžiamosios priemonės.
Lietuvos korupcijos žemėlapio 2014 duomenimis, labiausiai linkę spręsti problemas kyšių pagalba yra Lietuvos gyventojai – 48 proc. (2011 m. – 57 proc.). Verslininkų, pasirengusių spręsti verslo problemas kyšio pagalba yra žymiai mažiau – 21 proc. (2011 m. – 40 proc.), valstybės tarnautojų – 23 proc. (2011 m. – 35 proc.).
Po truputį kyla „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas, šiais metais pasiekęs 58 balus. 2013 m. šis indeksas buvo 57 balai, 2012 m. – 54 balai, o 2011 m. – 4,8 balo (tuomet šis indeksas buvo matuojamas dešimtbale, o ne šimtabale sistema). Šiuo metu, pagal korupcijos suvokimo indekso vertinimą, Lietuva priskiriama prie šalių, geriau kontroliuojančių korupciją ir siekiančių tapti dar skaidresnėmis. Pasiektam rezultatui įtakos turėjo ir nuoseklus bei veiksmingas Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimas.
Šiemet baigiama įgyvendinti Nacionalinės kovos su korupcija programa, skirta 2011-2014 m. Jau įgyvendinta maždaug 90 proc. visų numatytų priemonių, tikimasi, kad per paskutinį šių metų mėnesį pavyks baigti vykdyti ir likusias.
Anot ministro, per tuos metus buvo pasiekta, kad visi rengiami teisės aktų projektai būtų skelbiami viešai, o teisės aktų projektais besidomintys asmenys galėtų su jais susipažinti. Taip pat visi teismų sprendimai skelbiami internete, užtikrintas objektyvesnis ir skaidresnis darbingumo ir neįgalumo lygio bei specialiųjų poreikių nustatymas, įdiegtas elektroninis visiems prieinamas Lietuvos teritorijos laisvos valstybinės žemės fondo žemėlapis, taip pat ženkliai sumažinta reglamentavimo našta ūkio subjektams, supaprastintos sprendimų priėmimo procedūros.
Vienas pagrindinių šių metų darbų – naujo laikotarpio Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos parengimas. Programoje siūloma įteisinti galimybę asmenims balsuoti rinkimuose elektroniniu būdu (internetu), viešinti informaciją apie valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas ir išlaidas elektroninėje erdvėje per tam sukurtą informacinę sistemą, deklaruoti ir viešinti politikų, valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų turtą, pajamas ir interesus, stiprinti viešųjų pirkimų priežiūrą.
Šios programos naujovė yra ta, kad su korupcija privačiajame sektoriuje susijusioms problemoms spręsti skiriamas gerokai didesnis dėmesys nei ankstesnėje programoje. Siekdama kovoti su korupcija, Vyriausybė vis aktyviau į šią veiklą stengiasi įtraukti verslo organizacijas. Tikslas, kad verslas taptų skaidrus ir atsparus korupcijai tampa vis svarbesniu Vyriausybės prioritetu, kuriam įgyvendinti yra imamasi veiksmų.
