Stock.xchng archyvo nuotr.

Vieno žymiausių pasaulio muzikos kūrėjų Johno Adamso kūryba atkeliauja į Lietuvą. Spalio 22 dieną Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius) rengiasi atlikti šio iškilaus amerikiečių kompozitoriaus sėkmingiausią ir garsiausią pastarųjų metų simfoninį kūrinį – „Doctor Atomic Symphony“. Stulbinančios sėkmės sulaukęs ir kultiniu tapęs kūrinys atsirado 2007 metais, kuomet Johnas Adamsas jau buvo sukūręs operą „Doctor Atomic“ bei džiaugėsi jos pastatymo sėkme ir pasaulio operos teatruose jos pelnyta šlove.

Johno Adamso atskirai pristatinėti nereikia – jis kartu su Steve Reichu ir Philipu Glassu laikomi įtakingiausiais šių laikų amerikiečių kompozitoriais. O kas gi tas daktaras „Atomikas“? Apie ką gi Adamsas kūrė šį savo įžymųjį kūrinį?

Daktaras „Atomikas“ – tai atominės bombos išradėjas J. Robertas Oppenheimeris. XX amžiaus pirmoje pusėje gyvenęs pamišęs fizikas kraupindavo aplinkinius keistais nerviniais priepuoliais ir kartu stebindavo nepralenkiamu protu. Daktaro laispnį jis gavo 23-ejų Harvarde, studentus Leideno universitete stulbindavo skaitydamas paskaitas olandiškai, nors tos kalbos praktiškai nemokėjo, o kolegas šiurpindavo nenuspėjamais “juokais” – kartą ant labai nemėgstamo vyresnio bendradarbio stalo padėjo cheminėmis medžiagomis prišvirkštą obuolį. Buvo radikalių pažiūrų, todėl saugumas jį stebėjo dėl įtarimų simpatizuojant komunistams. Sakoma, kad Oppenheimeris buvo intelektualiausias visų laikų mokslininkas, labiau apsiskaitęs net už Einšteiną ar Newtoną. Cituodavo originalo kalba sanskrito poeziją, o su žmona komunikuodavo kodų sistema, kurios pagrindas buvo Baudelairo’o eilutės. Tačiau būtent šis žmogus sukūrė tragiškiausią XX a. išradimą – atominę bombą.

Johnui Adamsui mintį parašyti operą apie atominės bombos išradėją pakišo San Francisko operos direktorė, norėjusi, kad šis sukurtų amerikietiškąjį „Daktarą Faustą”. Tačiau Adamsas Oppenheimerį matė kitaip. 1945 metais, kai buvo baigta kurti bomba, pasaulis dar bijojo Hitlerio Vokietijos ir Oppenheimeris manė kuriantis ginklą, padėsiantį išgelbėti pasaulį nuo blogio, nors net ir jo komandoj buvo mokslininkų, renkančių parašus prieš atominės bombos kūrimą ir bandymus. Adamsas su pasaulinio garso režisieriumi bei libretistu Peteriu Sellarsu ruošdamiesi kurti operą išstudijavo visą dokumentinę medžiagą – mokslininkų laiškus, posėdžių protokolus, traktatus apie atominės bombos sandarą, ir, be abejo, daktaro Oppenheimerio skaitytą ir cituotą poeziją.

Operoje Adamsui rūpėjo parodyti paskutines valandas iki Oppenheimerio komandos sukurtos atominės bombos pirmojo bandymo Alamagorde, New Mexico vasltijoje 1945 m. liepą. Pagrindiniais veikėjais čia tampa Oppenheimeris, mokslininkų stovykloje gyvenanti jo žmona Kitty ir dar keli fizikai bei JAV kariuomenės vadas. Pirmasis veiksmas pasakoja įvykius maždaug mėnesį prieš bombos bandymą, o antrajame – ankstyvas 1945 m. liepos 15 d. rytas, kelios valandos prieš bandymą. Opera baigiasi įtampos persmelktu epizodu prieš pat bombos sprogimą, kuomet stoja klaiki ilga tyla…

Trijų valandų trukmės operą sutraukti iki simfonijos apimties Johnui Adamsui nebuvo lengva užduotis, tačiau būtent taip ir gimė „Doctor Atomic Symphony“ bei šios muzikos sėkmė. Trims simfonijos dalims Adamsas parinko muziką iš operos II veiksmo epizodo „Panika”, iš I veiksmo „Kariniai reikalai” ir pabaigai – orkestrinę Oppenheimerio temą „Dunksi mano širdis” („Batter My Heart”), kurios žodžiai operoje yra fiziko garbinamo poeto Johno Donne’o eilutės.

„Doktor Atomic Symphony” – vienas įspūdingiausių paskutinio dešimtmečio Johno Adamso pasiekimų, rašo The Guardian.

Pradedami platinti bilietai į šį ypatingą koncertą, jų kainos – nuo 40 iki 200 litų. Tačiau bilietų pardavimo pradžios proga skelbiama akcija – iki liepos 20 dienos klausytojai galės įsigyti bilietus su specialia 50% nuolaida. Bilietus platina Kongresų rūmai ir Bilietai.lt

Kultūros ministerijos informacija

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: