Organizatorių archyvo nuotr.

Lietuvoje fiziniai asmenys dažniausiai skolinasi norėdami patenkinti asmeninius poreikius, įsigyti brangius daiktus, automobilius ar nekilnojamąjį turtą. Dažnai skolinimu pagrįsti santykiai kuriami tarp juridinių ir fizinių asmenų – paskolas teikiančių bendrovių paslaugomis gali pasinaudoti fiziniai asmenys, atitinkantys nustatytas sąlygas. Ir nors kreditai suteikiami tik po mokumo įvertinimo, tačiau šie vertinimai ne visuomet garantuoja, kad skola bus laiku grąžinta. Dažniausiai fiziniai asmenys laiku nepadengia įsiskolinimo dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių (darbo netekimo, ligos) ar sumažėjusių pajamų. Tuomet vienintele išeitimi tampa skolų išieškojimas iš fizinių asmenų. Paprastai pirmiausia skolos išieškojimas atliekamas paprastesniu ir greitesniu ikiteisminiu būdu. Jei jis nesėkmingas, tik tuomet pereinama prie teisminio skolos išieškojimo.

Ikiteisminis skolų išieškojimas

Kreditoriui kreipiantis į skolų išieškojimo įmonę pateikiami skolą įrodantys dokumentai, suteikiama informacija apie esančią situaciją ir pateikiami žinomi skolininko kontaktai. Ikiteisminis skolų išieškojimas vykdomas keliais etapais:

Skolininko informavimas– tai pirmas žingsnis kurį atlieka įmonė. Skolininkui parengiamas asmeninis informacinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį skolos išieškojimą, pateikiama išsami informacija apie skolos dydį, grąžinimo terminą bei pasėkmes nevykdant įsipareigojimo grąžinti skolą. Dažniausiai bendrovės iš pradžių siekia, kad skolų išieškojimas būtų atliktas kuo greičiau, t.y. skolininkas visą skolą grąžintų iš karto. Tačiau jei to pasiekti nepavyksta, pereinama prie derybų etapo.

Komunikacija ir derybos – tai veiksmai, kuriais siekiama dėl skolos grąžinimo rasti abiems pusėms (kreditoriui ir skolininkui) palankias sąlygas. Dažniausiai susitariama dėl mėnesinių ar dažnesnių įmokų. Ikiteisminis skolų išieškojimas patogus tuo, kad jį atliekanti įmonė pastoviai koordinuoja skolos grąžinimo procesą. Jei skolininkas pagal nustatytą grafiką neatliko įmokos, įmonės specialistai iš karto su juo susisiekia ir paragina kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigijimą. Komunikacijos su skolininku metu taip pat nuolat siekiama kuo efektyvesnio skolos grąžinimo – skolininko teiraujamasi apie galimybes padidinti įmokas ar jas atlikti dažniau.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kreditoriams ikiteisminis skolų išieškojimas taip pat naudingas tuo, kad jo metu netaikomi išankstiniai mokesčiai. Dažniausiai su skolą išieškojusia įmone atsiskaitoma tik tada, kai grąžintas visas įsiskolinimas.

Teisminis skolų išieškojimas

Šis skolų išieškojimo būdas pagrįstas teismo sprendimu ir priverstiniu skolos išieškojimu, kurį vykdo antstoliai. Jei nėra jokių sunkinančių aplinkybių (pateikiami skolą įrodantys dokumentai, skolininkas sutinka su teismo sprendimu ir kt.), priverstinis skolų išieškojimas yra priteisiamas be jokių nesklandumų. Tuomet pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą antstolis atlieka priverstinio skolos išieškojimo veiksmus:

Skolininko sąskaitos areštas – tai veiksmas, kai skolininko banko sąskaitoje rezervuojama visa skolos suma. Rezervuota suma iš karto atsiduria antstolio sąskaitoje, o jei skolininko sąskaitoje nepakanka lėšų, rezervuota suma nuskaitoma, kai sąskaitoje atsiranda atitinkama suma įplaukų. Antstolis savo ruožtu atlieka skolą dengiančią įmoką į kreditoriaus sąskaitą. Kadangi antstolių išskaitymų dydį reglamentuoja LR įstatymai, dažniausiai visos skolos grąžinimas iš karto sunkiai įgyvendinamas. Paprastai antstolis apskaičiuoja kokio dydžio išskaitymai gali būti taikomi ir skolų išieškojimas vykdomas mėnesinėmis įmokomis.

Skolininko turto ar kitų materialinių vertybių areštas – tai veiksmas, kurio turi teisę imtis antstolis, kai nėra galimybės padengti įsiskolinimo iš skolininko lėšų. Tiesa, ir šioje vietoje turi būti laikomasi įstatymų nustatytos tvarkos. Prieš areštą ne tik nustatoma turto vertė, bet ir atsižvelgiama į tokias aplinkybes, ar nekilnojamojo turto adresu nėra registruotų nepilnamečių vaikų ir pan.

Kartais priverstinis skolų išieškojimas įmanomas tik taikant dar kitas papildomas priemones. Kraštutiniais atvejais jis gali būti nukreiptas į sutuoktinio pajamas ar jo nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokie sprendimai reikalauja papildomų teisminių procesų ir priimami tik tada, kai visos kitos galimybės neduoda rezultatų.

Užsakymo Nr. KMC210067

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: