Šventos Velykos – viena gražiausių pavasario švenčių, kasmet sukviečianti šeimos narius susirinkti prie vaišėmis nukrauto stalo. Tačiau kyla klausimas, ar, būdami vartotojiškos visuomenės nariais bei paveikti sukomercintų simbolių, kada nors susimąstome, kokia tikroji šios šventės prasmė. Atsižvelgiant į senąsias baltų tradicijas, Velykos siejamos su gamtos atbudimu. Šventės pavadinimas kildinamas iš žodžio vėlė – buvo tikima, jog su bundančiu pavasariu pabunda ir mirę artimieji, kurie po pirmojo perkūno vėl pasitraukia į mirusiųjų karalystę. Tačiau, priėmus krikščionybę, senieji baltų bei krikščioniškieji papročiai stebėtinai persipynė.
Nors daugelis senųjų papročių pamažu prarado savo reikšmę bei išnyko, pagrindinis Velykų simbolis – kiaušinis – išliko. Kiekvieną šventinį stalą puošia įvairiais raštais bei spalvomis išpuošti margučiai. Pastarieji dailinami puošiant juos įvairiais raštais išskutinėjant ar marginant vašku. Taip pat marginama natūraliomis priemonėmis: lapeliais, svogūnų lukštais.
Vieni žinomiausių bei labiausiai paplitusių Velykų papročiių taip pat neapsieina be margučių. Velykinių pusryčių metu visi šeimos nariai, tarpusavyje mušdami kiaušinius, siekia išsiaiškinti, kuris iš jų sugebėjo išsirinkti patį tvirčiausią margutį. Kitas iki šių dienų išlikęs paprotys – kiaušiniavimas, kurio metu vaikai eina į svečius prašydami margučių. Besibaigiant dienai vaikai susirenka ir ridena surinktuosius margučius. Pataikius į kurį nors kiaušinį jis yra pasiimamas kaip laimėtas.
Įdomūs bei įvairūs yra taip pat krikščioniškieji Velykų papročiai, kurie prasideda didžiosios savaitės prieš šventę viduryje. Didįjį trečiadienį pradedamas didysis pasninkas, kuris tęsiasi iki pat Šv.Velykų. Anksčiau šio pasninko metu buvo draudžiama valgyti net silkę. Taip susiformavo silkių išvarymo apeigos.
Didįjį ketvirtadienį nutyla net bažnytiniai vargonai iki Didžiojo šeštadienio. Pastarosios dienos vakare susirenkama „ant mišparų ir Prisikėlimo“ mišių, kurių metu yra meldžiamasi iki paryčių. Sulaukus sekmadienio ryto, aplink bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurios metu yra giedamos giesmės, o kai kur groja kaimo muzikantai. Sugrįžusieji iš Prisikėlimo mišių pasveikina namiškius bei sėda kartu su jais prie šventinio stalo. Pirmoji Velykų diena yra laikoma šeimos švente, todėl lankytis svečiuose be pakvietimo yra nemandagu.
Nepamirškite:
• Velykų rytą negalima ilgai miegoti, kitaip ilgai skaudės galvą.
• Pirmąjį nuluptą kiaušinį reikia supjaustyti į tiek dalių kiek prie stalo sėdi žmonių ir jį kiekvienam padalinti – tuomet namuose visus metus vyraus harmonija.
• Velykų rytą sušelpus bent vieną nuskriaustą žmogų metai bus turtingi.
• Norintiems šeimos pagausėjimo Velykinių pusryčių metu ant stalo reikia padėti papildomą lėkštę.
• Jei Velykų rytą dar prieš saulėtekį nusiprausiama šaltu vandeniu, jokie skauduliai nebeaugs.
• Jei per Velykas mergina išgirsta gegutę kukuojant, tais metais ji ištekės.
• Jei gegutę kukuojant išgirsta ištekėjusi moteris, laukiamas šeimos pagausėjimas.
Jei dar nenusprendėte kur švęsti Velykas čia galite rasti įdomių pasiūlymų.
