(c) organizatorių archyvo nuotr.

Baigusiems profesines mokyklas ir turintiems tikslą toliau mokytis neverta atsisakyti svajonių studijuoti – pageidaujantieji gali tęsti studijas aukštojoje mokykloje, kuri užskaitytų anksčiau įgytą patirtį.

Kovo 15 dieną sutartį dėl tęstinių studijų bei akademinio ir kultūrinio bendradarbiavimo pasirašė Kauno kolegija bei Kauno prekybos ir verslo paslaugų mokykla. Sutartyje numatytas susitarimas bendradarbiauti rengiant ir tobulinant studijų programas, realizuojant projektus, teikiant informaciją apie tęstinių studijų galimybes. Bendradarbiavimo sutartį parašais patvirtino Kauno kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas ir Kauno prekybos ir verslo paslaugų mokyklos direktorius Albertas Filipauskas. Kauno kolegija jau anksčiau yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Kauno maisto pramonės, Kauno ryšininkų mokyklomis, Kauno statybininkų rengimo centru.

Baigusieji šias profesines mokyklas gali pretenduoti į studijas Kauno kolegijoje valstybės ar savo lėšomis bendrąją tvarka, kuri taikoma visiems vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims. Vis dėlto įstojusiems profesinės mokyklos auklėtiniams gali būti užskaitoma dalis profesinėje mokykloje įgytos patirties, jei jų pasirinkta profesija yra tos pačios krypties, kokią pasirinko studijuoti kolegijoje.

Pasak Kauno kolegijos vadovų, nuvertinti profesinių mokyklų moksleivius neprotinga. Į juos dažnai arogantiškai numoja ranka gerą vardą turinčios aukštosios mokyklos, nors studentais tapę profesinių mokyklų auklėtiniai kartais įrodo esą labiau motyvuoti, greičiau perpranta realią situaciją. Tokių pavyzdžių yra pasitaikę ir Kauno kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekanės Onos Junevičienės praktikoje, kai į fakultetą įstoję profesinės mokyklos auklėtiniai pasirodydavo gebantys puikiai įsisavinti žinias. „Stengiamės paskatinti mokytis toliau ir į kolegiją deleguoti gabiausius savo moksleivius,“ – teigia Kauno prekybos ir verslo paslaugų mokyklos direktorius Albertas Filipauskas.

„Gaila, tačiau egzistuoja atotrūkis tarp profesinio ir aukštojo mokslo sektoriaus. Visos išsilavinimą suteikiančios švietimo sistemos grandys – profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai – mes visi privalome tarpusavyje derinti studijų, mokymo programas. Jei jaunas žmogus tikrai trokšta studijuoti toliau, jam būtina suteikti galimybes be formalių trukdžių kopti išsilavinimo laiptais, kad nereiktų kažko mokytis iš naujo,“ – teigia Kauno kolegijos direktorius M. Misiūnas, pabrėžiantis, kad studijų tęstinumas – t.y. tam tikrų anksčiau išklausytų dalykų dalinis užskaitymas parankus tiek pačiam studentui, tiek ir darbdaviui kuris sudaro sąlygas profesinės mokyklos absolventui studijuoti.

Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais duomenimis, Kaune mokosi daugiausia profesinių mokyklų mokinių lyginant su kitais Lietuvos miestais. Kasmet jas baigia per 8 tūkstančiai moksleivių.

Aistė Veverskytė

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: