(c) Stock.xchng archyvo nuotr.

Apie hospisus ir paliatyviąją pagalbą kalbama nedaug. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, pažymėdamas spalio 8-ąją – Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną, nori atkreipti dėmesį į susijusias problemas dėl hospisų ir paliatyviosiso pagalbos Lietuvoje.

Paliatyviosios medicinos pradininke laikoma Jungtinės Karalystės gydytoja Sesilė Saunders (Cicely Saunders) 1967 m. Londone atidariusi Šv. Kristoforo paliatyviosios pagalbos ligoninę. Paliatyvioji medicina yra priešprieša eutanazijai. Kaip teigia Onkologijos centro gydytoja I. Pavilionienė, paliatyvioji medicina orientuota ne į kiekybę, o į kokybę – kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę.

Paliatyvioji pagalba – tai ligonio, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti fizines, psichosocialines ir dvasines problemas . Paliatyvioji medicina ir paliatyvioji priežiūra yra aktyvi ilgai sergančiųjų nepagydomomis ligomis sveikatos priežiūra, nukreipta į bendrą paciento poreikių tenkinimą nepriklausomai nuo ligos pobūdžio. Tokiais atvejais ligos diagnozė jau būna aiški, numatyta gydymo eiga , tad gydytojas specialistas lyg ir atsiduria antrame plane, o pagrindinės veiklos imasi paliatyviosios priežiūros paslaugų teikėjai.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės doc. dr. A. Azaravičienės nuomone, paliatyvios medicinos atstovams labiau už ligos diagnozę rūpi simptomatika, sindrominis požiūris, biopsichosocialinis požiūris į ligonį. Kreipiamas dėmesys ne tik į sergančiojo fizines kančias, ne tik į pačią ligą, bet į visa tai, kas su ja susiję – ligonio psichoemociniai ir socialiniai gyvenimo pokyčiai, dvasiniai išgyvenimai ir kančios.

Hospisas – tai paliatyviosios pagalbos slaugos namai. Tai vieta, kur žmonės, sergantys nepagydomomis ligomis, galėtų kilniai ir ramiai numirti. Hospiso tikslas – žmogaus visapusiškas komfortas. Patekus į hospisą, niekas nevers keistis ar taikytis prie kitokių sąlygų. Hospiso idėja panaikina religinį, socialinį ar bet kokį kitą skirtumą.

Paliatyvioji pagalba nauja tiek Lietuvoje, tiek Kaune. Visgi jau yra vietų, kur žmonės gali kreiptis. Gavus gydytojo siuntimą, sergantieji gali vykti į UAB „Paliatyvios medicinos centras“, kur teikiamos nemokamos paliatyvioji pagalba tiek vaikams, tiek suaugusiems. Paliatyvios medicinos centre dirbantys gydytojas, slaugytoja, socialinis darbuotojas važiuoja į ligonių namus Kaune ir Kauno apskrityje.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos skiriamos ligoniams, sergantiems gyvenimą trumpinančia, nepagydoma, progresuojančia liga, kurios bent vienas progresavimo požymių yra raštiškai gydytojų konsiliumo ar gydytojų konsultacinės komisijos patvirtintas medicininėje dokumentacijoje.

Visgi apmaudu, kad tiek šeimos gydytojai tiek ligoniai, turintys teisę nemokamai gauti šias paslaugas, gauna nepakankamai informacijos apie paliatyviąją pagalbą. Dažnai ligoniai nenukreipiami į hospisus, kur būtų apsupti supratimo ir dėmesio.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia visus paremti šią kilnią idėją ir palaikyti žmones, pasiryžusius suteikti paliatyviąją pagalbą ir tarnauti žmonėms nors tokia tarnystė ir viena sunkiausių.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: