© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Šiais metais turėjusios vykti Tokijo olimpinės žaidynės dėl koronaviruso protrūkio buvo nukeltos į 2021-ųjų liepos 23-ią dieną, lygiai už vienerių metų nuo pradinės datos. 23 milijonai bilietų nupirkta, laukimas ir didžiulės pastangos įgyvendinti planą bei išpildyti žmonių lūkesčius suorganizuojant vieną iš didžiausių sporto renginių planetoje sudėtingomis pasaulinės pandemijos sąlygomis.

Vis dėlto Thomas Bachas, Tarptautinio Olimpinio komiteto prezidentas, teigia, kad jeigu šios žaidynės neįvyks 2021-aisiais, tuomet jos greičiausiai neįvyks visai, nes organizatoriams yra pernelyg brangu atidėlioti renginį. Toks atidėliojimas rengėjams kainuos papildomai nuo 2 iki 6 milijardų dolerių per metus.

2021-ųjų Tokijo Olimpinės žaidynės kolkas yra laikomos brangiausiomis visoje olimpinių žaidynių istorijoje. Oficialiais Japonijos paskelbtais duomenimis jų kaina yra 12.6 milijardų dolerių, didžiajai daliai mokesčių naštos krentant ant Japonijos piliečių pečių, išskyrus 5.6 milijardus dolerių, ateinančių iš privataus sektoriaus, parduotų bilietų ir reklamos. Dėl plataus masto ekonominio nestabilumo netgi privataus sektoriaus finansavimas susitraukė. Maža to, oficialūs duomenys nesutampa su nacionalinio audito duomenimis, kuris skelbia, kad prie paskelbtų skaičių prisideda dar 9.7 milijardų dolerių. Iš viso Tokijo olimpinėms žaidynėms numatyta išleisti 28 milijardai dolerių.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Organizatoriai stengiasi imtis taupymo priemonių ir planuoja žaidynių „supaprastinimą“. Tai reiškia, kad bus mažiau dekoracijų, 10-15 % sumažintas „interesantų“ delegacijos dydis, penkiais vertėjais mažiau vieno šimto grupėje, mažiau pervežamųjų autobusų, biudžeto apkarpymai dalyvių apgyvendinimo srityje, talismanų kostiumų gamybos sustabdymas, komandų oficialių priėmimo ceremonijų atšaukimas.

Organizatoriai teigia, kad vis dar nėra aišku, kaip iš tikrųjų atrodys pasaulinio masto renginys, kad detales bus galima sužinoti tik šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, pavyzdžiui, ar į aikštynus bus įleidžiami tik japonų žiūrovai, ar ir žmonės iš kitų šalių, kokios bus atletų įleidimo į šalį taisyklės, reguliavimai, susiję su vakcina, karantinu ir kiti apribojimai. Kolkas Japonijos valdžia svarsto įsileisti atletus be 14-os dienų karantino, tačiau su sąlyga, kad jie dažniau darys koronaviruso testą, taip pat prašyti jų pasirašyti pasižadėjimą, kuriuo atletai užtikrintų, kad laikysis ribojimų, susijusių su judėjimu stadione ir Olimpiniame kaimelyje, bei nustatyto tvarkaraščio. Tokių sąlygų nesilaikymas reikštų pašalinimą iš varžybų.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Didelis galvos skausmas organizatorius kankina dėl dalyvių apgyvendinimo. Paprastai jie kartu su komandomis ir oficialiais atstovais būdavo priimami Olimpiniame kaimelyje, kur gyvendavo ir gaudavo maitinimo bei medicinines paslaugas, tačiau iš viso tai 30,000 žmonių vienoje vietoje, taigi organizatoriai svarsto perkelti atletus į viešbučius, kad užkirstų kelią viruso plitimui.

68,000 vietų stadionas buvo statomas trejus metus, taip pat sukonstruotas ledo ritulio stadionas, teniso parko arena, Centrinė teniso aikštė, dar vienas lauko teniso kortas, Tokijo Metropolitano gimnastikos salė, Ariake gimnastikos centras, Tokijo vandens sporto centras, Yoyogi nacionalinis stadionas ir dar daug kito ruošimosi, kurio buvo imtasi laukiant Tokijo olimpinių žaidynių.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Japonijos olimpinių žaidynių ministras Seiko Hashimoto teigė, kad renginys įvyks „bet kokia kaina“. Jis argumentavo, kad visi dirba ranka rankon, kad žaidynės įvyktų, o atletai uoliai joms ruošiasi. Patys atletai jaučiasi nuraminti Hashimoto žodžių ir įkvepiančiomis frazėmis ragina vieni kitus neprarasti dvasios.

Kaip matome, Japonijos olimpinių žaidynių organizacinis komitetas ieško visokių sprendimo būdų, kaip apsaugoti žmones nuo viruso plitimo per tokio masto renginį, taip pat bando sumažinti biudžeto išlaidas, kurios vis tiek išlieka milžiniškos. Interpretuodami Seiko Hashimoto žodžius, galime sakyti, kad būtų gaila, jeigu visas šis darbas ir investuoti resursai nueitų perniek.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: