Mokslininkai teigia: tuojau pasieksime 9 kritinius klimato kaitos taškus

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2019-12-02 10:24

Spausdinti | Komentarai

Mokslininkai įspėja – šie kritiniai klimato kaitos taškai šiuo metu yra „aktyvūs“, o greitas poliarinio ledo tirpimas bei buveinių praradimas galėtų turėti įtakos negrįžtamam „pasaulio klimato kaitos pokyčių taškui“.

Devyni esminiai  klimato kaitos taškai Žemėje yra „aktyvūs“ ir kyla pavojus, kad jie bus pasiekti dėl pasaulinio atšilimo temperatūros, kurios kilimo priežastis – žmonių veikla, pranešime, publikuotame žurnale „Nature“, įspėja mokslininkai.

Tokie klimato slenksčiai, kaip ledo lakštų slinkimas ar biologinės įvairovės buveinių praradimas, kartu galėtų pasiekti pasaulio klimato kaitos ribą, o tai būtų „egzistencinė grėsmė visai civilizacijai“, perspėja straipsnio autoriai.

„Tik daugėja įrodymų, jog šie įvykiai yra labiau tikėtini, nei buvo galvojama, jie turi didelį poveikį ir tarpusavio ryšį tarp skirtingų biofizinių sistemų bei potencialiai įpareigoja pasaulį ilgalaikiams negrįžtamiems pokyčiams,“ elektroninio pašto laiške sako Tim‘as Lenton‘as, Pasaulinių sistemų instituto Exterer‘io universitete direktorius.

Devyni kritiniai klimato kaitos taškai, kuriuos akcentuoja Lenton‘as ir jo kolegos, išsiskiria į dvi kategorijas: planetos ledinės kriosferos ir pagrindinės dalies gyvųjų organizmų biosferos praradimas. Kriosferos slenksčiai apima Arktinės jūros, Grenlandijos, Vakarų Antarkties ir Rytų Antarkties regiono ledynų tirpimą. Biosferos kritiniai taškai apima šiaurinių miškų, Amazonės atogrąžų miškų, šiltųjų vandenų koralinių rifų niokojimą, taip pat užšalusio dirvožemio, geriau žinomo kaip „amžinas įšalas“, atšildymą.

Pavojingiausias taškas, Lenton‘o požiūriu, galimas Atlanto meridianinės cirkuliacijos (Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC) nykimas, anot jo, tai būtų savo kategorijos katastrofa.

Pavojingos vandenynų potvynių srovės „daro didžiulį efektą klimatui tankiai apgyvendintuose regionuose, tokiuose kaip Vakarų Europa, o taip pat sujungia daug kitų kritinių klimato kaitos taškų,“ aiškina Lenton‘as. „Pavyzdžiui, AMOC silpnėjimas praeityje buvo susietas su rimtu Vakarų Afrikos, Indijos ir Pietų Amerikos musonų sutrikimu.“

Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba (Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) nustatė kelis kritinius klimato kaitos taškus 2001 metų pranešime, o Lenton‘as vedė komandą, kuri išplėtė jų sąrašą 2008 metų tyrinėjime, jis buvo paskelbtas moksliniame žurnale  „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Tačiau IPCC iš pradžių nepakankamai įvertino didelio masto pavojų natūraliuose Žemės procesuose. Maždaug prieš du dešimtmečius taryba apskaičiavo, kad vidutinė pasaulio temperatūra turėtų pakilti apytiksliai 5°C aukščiau nei buvo prieš industrializaciją, jei taip nutiks – aktyvuosis negrįžtami procesai.

Naujausi IPCC pranešimai, priešingai, skelbia išvadą, kad slenksčiai gali būti peržengti, jei temperatūra pakils vos 1,5°C ar 2°C. Labiausiai tikėtina, jog padidėjusios temperatūros riba bus pasiekta 2050 metais, net jeigu bendradarbiaujančios tautos Paryžiaus Klimato Sutartyje (Paris Climate Agreement) susitars dėl išmetamųjų teršalų problemos sprendimo.

Lenton‘as ir jo kolegos pripažįsta, kad yra daug abejonių dėl klimato kaitos taškų aktyvacijos ir efektų, tačiau jie pažymi, kad net hipotetiniai padariniai reikalauja skubių veiksmų.

„Mūsų pozicija, atsižvelgiant į didžiulį poveikį ir nepataisomus procesus, tokia: visi rimti rizikos vertinimai privalo apsvarstyti įrodymus, kad ir koks ribotas gali būti mūsų supratimas,“ straipsnyje teigia komanda. „Klysti, kai gresia pavojus, nėra atsakingas pasirinkimas.“

Dėl to vyriausybei, mokslininkams ir piliečiams pavojinga tęsti jau žinomų klimato kaitos taškų stebėjimus bei ieškoti naujų, galimų slenksčių, kurie galėtų sukelti negrįžtamą grandininę reakciją. Šiuo metu esame svarbiame lūžio taške, kadangi Trump‘o administracija buvo nusiteikusi priešiškai dėl pasaulinių pastangų pašalinti anglį ir anglies nuodegas iš įvairių variklių ir įrenginių, o taip pat patraukė Jungtines Amerikos Valstijas iš Paryžiaus Klimato Sutarties.

Nors Lenton‘ui ir kitiems klimato mokslininkams itin svarbu didelės investicijos į klimato tyrimų sritį, įvairaus išsilavinimo žmonėms dar svarbiau reikalauti, kad būtų bandoma išvengti arba paprasčiausiai atidėti grėsmingai artėjančią katastrofą.

„Nuoširdžiai, manau išmanome pakankamai apie klimato mokslą, kad imtumėmės veiksmų, nors kol kas neveikiame ryžtingai, mums reikia sujungti išteklius į veiksmą,“ sako Lenton‘as. Taip pat jis mano, kad toks uždavinys atskleis ne tik geresnį supratimą apie klimato slenksčius, bet ir „atradimus ir klimato kaitos taškų priežastis, kurios pastūmės į darnesnę ateitį.“

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt