Jums, kaunozinios.lt skaitytojai, pristatome dar vieną straipsnį apie jaunimo situaciją Kaune. Šįkart mūsų taikiklyje jaunimo sveikata. Kaip ji keičiasi, kokios dabartinės tendencijos, ir ko galima laukti ateityje? Kokios dabartinių tendencijų priežastys ir pasekmės?
Sparčiai besivystančioje ir technologiškai progresuojančioje visuomenėje kiekvienas pastebime besikeičiantį tiek savo, tiek jauniausių piliečių – vaikų, elgesį. Daugelį procesų perkėlus į IT technologijas, plečiantis mobiliesiems prietaisams, keičiasi ne tik bendravimo, socialiniai ir kultūriniai elgsenos ypatumai, bet ir fizinis aktyvumas, elgsena. Dar nemokėdami kalbėti vaikai jau sugeba atlikti elementarius veiksmus išmaniuosiuose telefonuose ir tai tik simbolizuoja faktą, kad išmaniųjų technologijų naudojimo amžiaus ribų praktiškai nebelieka. Kol kas sunku spręsti, kokios šių procesų ilgalaikės pasekmės gresia dabartinei visuomenei (tiesiog praėjo per mažai laiko), tačiau pagrindinės tendencijos jau ima ryškėti. Deja jos nedžiuginančios, nei globaliu, nei nacionaliniu, nei regioniniu, Kauno lygmeniu.
Jaunimo sveikata – viena esminių sąlygų darniam asmenybės vystymuisi. Dabartinės vaikų sveikatos problemos reiškia visos visuomenės problemas ateityje – kuo daugiau sveikatos problemų turės darbingo amžiaus asmenys, tuo sudėtingiau bus išlaikyti tvarų ir sėkmingą ekonomikos augimą.
Tam, kad galima būtų tiksliau įvertinti ateities perspektyvas, svarbu įvertinti jaunimo iki 18 metų amžiaus sveikatos būklę. Nuo 2006 iki 2009 metų Kaune vaikų (iki 18 metų amžiaus) sergamumas išaugo nuo 2,48 iki 2,71 susirgimų 1000 vaikų. Tai didžiausias pokytis tarp didžiųjų šalies miestų. Jei iki 2008 metų situacija išliko stabili, tai 2009 smarkiai padidėjus susirgimų skaičiui Kauno rodiklis beveik susilygino su Vilniaus ir Klaipėdos sergamumo rodikliais (nors anksčiau rezultatai buvo reikšmingai geresni).
Remiantis vaikų sveikatos profilaktinių patikrinimų rezultatais galima teigti, kad dažniausia jaunimo sveikatos problema 2008 ir 2009 metais buvo skeleto-raumenų sutrikimai. Šiuos sutrikimus turėjo net 40 proc. Kauno miesto vaikų. Iš skeleto-raumenų sutrikimų buvo išskirti laikysenos sutrikimai (15 proc.). Kauno miesto mokinių, kurie turi regos sutrikimų, nuo 2008-2009 m. laikotarpiu išaugo 3,5 proc. punkto, nuo 35,4 iki 38,9 proc. 2009 m. kraujotakos sistemos ligomis sirgo beveik 9 proc. visų sveikatą pasitikrinusių vaikų.
Dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų aktualumas ateityje tik didės, kadangi nustatyta, jog daugiau nei pusė (506,4 atv./1000 patikrintų vaikų) pirmokų turi skeleto-raumenų sistemos sutrikimus. Taip pat 2009 m. Kauno mieste besimokantis kas antras pirmokas turi regos sutrikimų, tai sudaro 506,4 atv./1000 sveikatą pasitikrinusių vaikų, vyresnėse klasėse (IX-XII) rega sutrikusi trečdaliui mokinių, t.y. 33,1 proc.
Ekspertai, vertindami susidariusią situaciją teigė, jog jaunimas daug laiko praleidžia prie kompiuterio, (vidutiniškai jaunimas praleidžia prie kompiuterio 2-4 valandas per dieną). Ir būtent šis faktas sukelia visus tris dažniausiai pasitaikančius sveikatos sutrikimus: regos, skeleto raumenų sutrikimus , kraujotakos ir virškinimo.
Nors tiek dabartinė situacija, tiek ateities prognozės vertintinos skeptiškai, pats jaunimas apie savo sveikatos problemas galvos daug pozityviau. Apie jaunimo požiūrį į sveikatą ir didžiausių jų pačių įvardijamas problemas laukite kito „Jaunimas Kaune“ ciklo straipsnio.
—
Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.
Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:
Apie jaunimo demografines tendencijas „Kur dingsta jauni žmonės?“
Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“
Apie didžiausias miesto problemas „Žiaurumas – didžiausia problema“
