Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sako, kad nors ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pripažįsta svarstę apie vaiko įsivaikinimą ar globą, globos namuose vis dar auga per 1200 vaikų.
„Dar daugiau nei 1200 vaikų auga globos namuose, šis skaičius gąsdina. (…) Norisi, kad visi vaikai augtų, pirmiausia, tėvų šeimose ir tik jei nepavyksta, tuomet – globėjų šeimose. Kad visi galėtų patirti šeimos aplinką, rūpestį, dėmesį ir taip pasiruošti, svarbiausia, savarankiškam gyvenimui“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Skuodienė.
Visgi apskritai globos namuose gyvenančių vaikų skaičius, anot I. Skuodienės, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dvigubai, o taip pat Lietuvoje padaugėjo ir žmonių, svarstančių ar svarsčiusių apie galimybę tapti globotojais.
„Per pastaruosius 4–5 metus net dvigubai sumažėjo vaikų, gyvenančių globos institucijose. Tai tas skaičius mažėja, gal ne taip sparčiai, kaip norėtume, bet tikrai (…) didėja skaičius žmonių, kurie nori įsivaikinti, globoti ir tikrai ateina tie žmonės, kurie yra pasiryžę ir turi tam pašaukimą“, – pažymėjo specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors visuomenės požiūris į globos namus ir juose augančius vaikus keičiasi, kai kurioms nuostatoms pasikeisti reikia daugiau laiko.
„Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį – tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Iki tol globos namai ir jų vaikai gyveno dideliuose internatuose, miestų pašonėse ir (…) ilgą laiką mūsų bendruomenėje nebuvo vaikų iš globos namų“, – sakė I. Skuodienė.
„Tai tos nuostatos, vaikų atžvilgiu, kurios (visuomenei – ELTA) viduje sukelia baimes, jos, turbūt, nesikeičia taip greitai“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
