Kaunas senas, garbingą istoriją turintis miestas, skaičiuojantis savo pradžią nuo 1361-jų. Carinio Kauno miesto etape jo vystymuisi trukdė Kauno kaip miesto – tvirtovės statusas. Vienas pagrindinių to meto draudimų buvo miesto ir jo apylinkių fotografavimas. Pirmasis šį draudimą įveikęs, gavęs leidimą iš paties gubernatoriaus, buvo ne kas kitas kaip Vaclovas Zatorskis.
Vaclovas Zatorskis (1862-1926) buvo garsiausias savo laikotarpio Kauno fotografas. Savo veiklą mieste jis pradėjo 1882 m. tėvo Emilijaus Zatorskio ateljė. 1891-1894 m. buvo dviejų fotoateljė savininkas. Joms atskirti ant nuotraukų atsirado užrašai – “priešais miesto sodą” (dabar – miesto savivaldybė) arba “priešais mergaičių gimnaziją” (dabar – centrinio pašto pastatas). V. Zatorskiui pirmajam pavyko gauti leidimą fotografuoti Kauno miestą – tuometinę karinę tvirtovę. To rezultatas – Kauno nuotraukų albumas „Kaunas. 1885–1895 metais“ (saugomas M. K. Čiurlionio dailės muziejuje).
Pradėjęs nuo portretų, vėliau sekdamas vilniečių fotografų pavyzdžiu, pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes su dideliu pasisekimu. Fotografijos pagal laikotarpio kriterijus buvo atliekamos puikiai: ir techniškai ir pakankamai meniškai. Todėl nuo 1891 metų šias nuotraukas V. Zatorskis ėmė komplektuoti ir pardavinėti įvairaus dydžio aplankalais ir albumais, o vėliau leido iliustruotas atvirukų serijas. Ši produkcija turėjo gerą paklausą. Atvirukus iš nuotraukų gamindavo Peterburgo, Stokholmo ar Berlyno firmos.
Ryškiausi pasikeitimai Kaunui per keletą paskutinių amžių prasidėjo dar XIX a. viduryje, dar tuometinei carinei valdžiai nusprendus, jog reikia Kauno miestą perplanuoti ir išplėsti. Visa tai prasidėjo dar ketvirtame dešimtmetyje, tada, kai pasaulyje buvo išrasta fotografija, tuo metu vadinta degerotipija arba heliografija, kurios pasklidimas bei nepaprastas išpopuliarėjimas vyko tais pačiais keturiasdešimtaisiais XIX-to amžiaus metais.
XIX a. pabaigoje, gavęs leidimą ir pradėjęs fotografuoti miestą, jo panoramas ir apylinkes, V. Zatorskis tapo pirmuoju senojo Kauno fotometraštininku. Fotografijos srityje V. Zatorskis reiškėsi iki 1913 metų.
Tačiau menininkas buvo kitokio nei kiti tuometiniai fotografai, būdo ir kūrybinių pažiūrų, bajoriškos kilmės fotografas. 1882 metais su tėvu perėmęs foto paviljoną iš pasimirusio J. Bžozovskio įpėdinių ir kurį laiką dar naudojęs ir čionykščio pavardę.
Mirus tėvui, leidimą dirbti savo vardu fotografas gavo 1888 metais. Įdomu tai, jog JAV tais pačiais metais buvo pradedamas gaminti ir platinti pirmasis pasaulyje fotoaparatas, užtaisytas foto juostele, kas leido fotografuoti be trikojo, laikant fotoaparatą rankose. Šis stebuklas vadintas “KODAK ‘as Nr.1”.
Įsikūręs savo nuosavoje studijoje, V. Zatorskis, sėkmingai tęsė savo pirmtako darbų pobūdį: fotografavo žmonių portretus. Kaip buvo įprasta, populiariausios portretų temos buvo su dekoruotas baldais interjeras arba visiškai neutralus fonas, kuriame klientai stovėdavo arba sėdėdavo pozuodami.
Tačiau tais laikais jis tapo garsus ne dėl portretų, o Kauno miesto ir jo apylinkių fotografijomis. Jas tokiu plačiu mastu V. Zatorskis ėmė kurti pirmasis Kaune.
Apie fotometraštininką informacijos yra išlikę labai mažai. Žinoma, jog apie 1880-1885 metus jau fotografavo miestą ir turi “V. Zatorskio fotografiją Kaune” , t.y. privačią foto studiją. Fotografas buvo kilmingas ir išsilavinęs – greta fotografavimo veiklos jis dirbo pedagoginį darbą Kauno trimetėje mergaičių rankdarbių bei namų ruošos mokykloje.
Įdomu ir tai, jog naujos kartos Lietuvos fotografijos istorikui Dainiui Junevičiui pavyko išsiaiškinti labai retą atvejį fotografijos praktikoje : V. Zatorskis 1891 – 1894 m. tuo pačiu metu turėjęs ne vieną, o dvi studijas. Manoma, kad antrąją studiją V. Zatorskis padovanojo broliui, kuris visus įrengimus išsivežė į Šiaulius.
V. Zatorskis, kaip portretistas,taip pat buvo įvertintas 1905 metų tarptautinėje parodoje Briuselyje – apdovanotas Didžiuoju aukso medaliu. Fotografine veikla V. Zatorskis užsiėmė iki I Pasaulinio karo.
Po karo nebeliko jo studijos, nebeliko ir nuotraukų bei negatyvų (išlikę tik nuotraukos, išleistos atvirutėmis ir pora dešimčių atskirų didelio formato Kauno ir apylinkių vaizdų Čiurlionio Dailės muziejuje).
Fotografui baigus karjerą dar 1913 metais ir galiausiai atsisveikinus su šiuo pasauliu 1926 metais, šis buvo palaidotas šeimos kape su dukra ir žmona senosiose Kauno kapinėse prie Vytauto prospekto. Tačiau jas panaikinus, kapas perkeltas į Panemunės kapines, kur Atgimimo laikotarpiu tai tapo miesto istorijos bei kultūros paminklu, o Panemunėje fotografo vardu taip pat yra pavadinta ir gatvė.
Tais laikais (ir sovietmečiu) vienintelis ir žinomiausias yra iki šių dienų išlikęs V. Zatorskio darbo Kauno vaizdų nuotraukų rinkinys. Tai buvo 1895 metais Kauno gyventojų vardu burmistrui Adolfui Nikolajevičiui Reichardtui padovanotasis albumas. Jį 10-ties metų burmistravimo proga miestiečiai dovanojo su nuoširdžia pagarba, dėkodami už gerą vadovavimą ir veiklą gerinant miesto ūkinį bei kultūrinį gyvenimą.
