Ukrainos sostinės Kyjivo Darnyckio rajone baigėsi daugiau nei 28 valandas trukusi paieškos ir gelbėjimo operacija po masinės Rusijos atakos. Patvirtinta, kad per ją žuvo 24 žmonės, tarp jų – trys nepilnametės. Taip pat pranešama apie 48 sužeistuosius. Apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko.
Gelbėtojai išvalė daugiau nei 3 tūkst. kubinių metrų pastatų griuvėsių.
Valstybinės gelbėjimo tarnybos ir Nacionalinės policijos psichologai suteikė pagalbą beveik 400 žmonių tragedijos vietose. Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai pradėjo skubius atstatymo darbus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sostinėje buvo apgadinta 20 objektų, įskaitant namus, mokyklą, veterinarijos kliniką ir kitą civilinę infrastruktūrą.
Ukrainos vidaus reikalų ministras pranešė, kad penktadienį Kyjive skelbiama gedulo diena, skirta žuvusiems per Rusijos Federacijos masinę ataką gegužės 14-ąją.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko patikslino, kad tarp žuvusių per priešo smūgius miestui buvo 12, 15 ir 17 metų mergaitės. Pasak jo, dėl Rusijos atakos Ukrainos sostinėje sužeista daugiau nei 50 žmonių, iš kurių 24 paguldyti į ligoninę.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 14-osios naktį Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Pagrindinis smūgių taikinys buvo sostinė Kyjivas.
Kyjivo Darnyckio rajone Rusijos smūgis į daugiaaukštį gyvenamąjį namą sunaikino 18 butų.
Balistinių raketų keliamas iššūkis
Per Rusijos atakas žmonės taip pat nukentėjo pietinėse Odesos ir Chersono srityse bei rytiniame Charkivo regione.
„Tai tikrai nėra tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos, veiksmai. Svarbu, kad partneriai netylėtų apie šį smūgį“, – akcentavo V. Zelenskis.
Ukraina nurodė, kad numušė 94 proc. visų bepiločių orlaivių ir 73 proc. raketų, kurias paleido Rusija.
„Sunkiausias iššūkis yra gynyba nuo balistinių raketų“, – pripažino V. Zelenskis.
Daugybė Ukrainos sąjungininkų, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Estija, Latvija, Suomija, Nyderlandai, Moldova ir Slovakija pasmerkė kruvinas atakas.
„Bombarduodama civilius, Rusija parodo ne savo stiprybę, o silpnumą: jai baigiasi sprendimai kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu pabrėžė, kad atakos Kyjive rodo, jog Rusija „atvirai tyčiojasi“ iš pastangų nutraukti karo veiksmus.
Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau kaip ketverius metus, tvirtino, kad raketų ir bepiločių orlaivių banga buvo nukreipta į su kariuomene susijusius bei energetikos objektus, remiančius Ukrainos kariuomenę.
Chaotiškos gelbėjimo scenos
AFP žurnalistai auštant matė chaotiškas scenas, kai gelbėtojai naršė per ataką sugriuvusio gyvenamojo pastato nuolaužose.
Avarinių tarnybų darbuotojai iš įvykio vietos gabeno per smūgius sužeistus ir žuvusius žmones, o gyventojai verkė laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Naujausias apšaudymas yra dar vienas žingsnis atgal dedant pastangas užbaigti karą, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė nedideles viltis dėl taikos, kai praėjusią savaitę padėjo sudaryti trijų dienų paliaubas tarp Kyjivo ir Maskvos, o Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užsiminė, kad karas gali artėti prie pabaigos.
Tačiau trumpas paliaubas aptemdė kaltinimai pažeidimais, o abi pusės iš karto po jų atnaujino atakas.
Kyjivo oro pajėgos nurodė, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį ir ketvirtadienį paleido į Ukrainą daugiau kaip 1,5 tūkst. bepiločių orlaivių.
Kremlius sumenkino mintį, kad šeštadienį nuskambėję migloti V. Putino komentarai apie tai, jog karas „artėja prie pabaigos“, reiškė, jog Maskva sušvelnins savo poziciją.
Jis trečiadienį pakartojo reikalavimą, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, nes tik tada gali būti skelbiamos paliaubos ir rengiamos visapusiškos taikos derybos.
Kyjivas tokį žingsnį atmeta ir vadina jį tolygiu kapituliacijai.
Ukraina paragino D. Trumpą aptarti karo pabaigą šią savaitę Pekine vykstančiuose susitikimuose su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
„Ši barbariška ataka per tokį svarbų viršūnių susitikimą parodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Užuot siekusi taikos ir vystymosi, Maskva siekia agresijos ir teroro“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ketvirtadienį Pietų Ukrainos Chersono mieste taip pat smogė į Jungtinių Tautų transporto priemonę, informavo V. Zelenskis ir apkaltino Maskvą taikiusis į ją sąmoningai, tačiau pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą, prasidėjusi 2022 m. vasarį, sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
