Nuo 1985-ųjų gyvuojanti Europos kultūros sostinės idėja vėl gręžiasi į Lietuvą. Pelnyti šį statusą 2022 metams pretenduoja ir Kaunas. Apie ambicingus užmojus tapti Senojo žemyno kultūros centru kalbamės su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto vadove dr. Virginija Vitkiene.
– Kokia Europos kultūros sostinės statuso reikšmė miestui? Ar Kaunui pelnius šį vardą, išties visi aplink taptume kultūringesni?
– Europos kultūros sostinės statusą Europos Komisija suteikia kiekvienai ES šaliai kas dvylika metų. 2009-aisiais buvo Vilnius, o šiemet vėl vyksta konkursas tarp Lietuvos miestų, pretenduojančių tapti Europos kultūros sostine 2022 metais. Šiame kontekste kultūra suprantama labai plačiai – nuo mūsų elgesio gatvėje, bendravimo vieni su kitais, pagarbos šalia esantiems kitų tautų žmonėms ir puoselėjamos atminties iki bendruomeninių veiklų, aukštosios kultūros, meno renginių. Sporto, laisvalaikio renginiai ir net įvairios maisto bei kitos šventės – visa tai irgi yra kultūra, kuri mus supa.
Tokių įvairių veiklų suintensyvėjimas iš tiesų padidina ir kultūringumo lygį. Tai užtikrina turizmo suaktyvėjimą ir nuolatinį visos Europos dėmesį miestui. Jei iki šiol Kaunas Europoje menkai pažįstamas ir daug kas nežino, kurioje šalyje toks miestas yra, tai įgyvendinus šią kultūrinę programą, Kaunas tikrai atsiras europiečių mentaliniame žemėlapyje. Projekto rezultatus, poveikį miestui įmanoma, bet nelengva prognozuoti, o tuo labiau išmatuoti pinigais.
– Regis, 2022-ieji dar toli, bet jums – pats darbymetis rengiant projektą. Kokioje stadijoje šiandien yra Kauno siekis pelnyti Europos kultūros sostinės vardą?
– Su intelektualine komanda jau esame parengę pagrindinę projekto kryptį, pavadinimą visai programai – „Šiuolaikinė sostinė“ (angl. Contemporary Capital). Analizavome miesto socialinę sanklodą, istorinius momentus, kuriais didžiuojamės ir tuos, kuriuos pamiršome. Šiuo metu intensyviai komunikuojame su visomis kultūros institucijomis ir asmenimis, norinčiais ir galinčiais prisidėti rengiant šią programą.
Paraiškai pateikti liko vos keli mėnesiai. Nors 2022 metai, atrodo, dar toli, bet jau dabar programos privalo turėti tikslius pavadinimus, vadovus, jos turi būti aktualios tiek Kauno ir Lietuvos žmonėms, tiek ir visai Europai, kad sudomintų kultūros turistus ir jie norėtų čia atvykti.
– Kaip vertinate konkurenciją ir Kauno šansus pelnyti Europos kultūros sostinės statusą?
– Paskutinėmis dienomis vis daugiau miestų paskelbia rengiantys paraiškas. Žinau, kad tai daro Klaipėda, Jonava, Anykščiai, Plungė, Panevėžys. Galbūt prisijungs dar vienas kitas miestas. Vertinimas vyksta tikrai ne pagal miesto dydį, tad visiems pretendentams sąlygos vienodos. Paraiškas vertins buvusioms Europos kultūros sostinių programoms vadovavę ar su jomis dirbę profesionalai, kultūros ekspertai. Jiems svarbiausia, kaip miestas sugeba save įvertinti ir ko ketina pasiekti organizuojant įvairius renginius, ar turi gerą strategiją ir ateities viziją – ne tik 2022 metams, bet ir kaip miestas pasikeis po šio projekto. Taigi visi miestai konkurentai, manyčiau, yra lygiaverčiai.
– Kuo tarp kitų šalies miestų gali išsiskirti Kaunas?
– Visų pirma, Kaune ir Kauno rajone, su kuriuo drauge mes teikiame paraišką, veikia labai stiprios kultūros institucijos. Visiems gerai žinoma, kad tarptautinių festivalių tankumas čia yra netgi didesnis negu Vilniuje. Kaune gausu nacionalinių institucijų, savivaldybės turi savo biudžetinių teatrų bei muziejų, ypač stiprus nevyriausybinių organizacijų tinklas, kurios taip pat prisideda prie miesto gyvenimo. Tokie tarptautiškai pripažinti renginiai kaip „Kaunas Photo“, „Kauno bienalė“, „Kaunas Jazz“, gatvės meno festivalis „Nykoka“ yra rengiami nevyriausybinių organizacijų.
Kaune taip pat yra labai stiprūs universitetai, kasmet parengiantys per tūkstantį kūrybinių industrijų specialistų. Tai yra jaunų žmonių potencialas, kurį norime išnaudoti skatindami jaunimą likti mieste ir kurti šitą programą kartu. Viską sudėjus, akivaizdu, kad esame tikrai pajėgūs nešti šį projektą ant savo pečių.
– Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti siekiant Kaunui tapti Europos kultūros sostine?
– Šiame etape labai laukiame įvairių idėjų. Džiugu, kad dabar turime virš 80 pasiūlymų, o iš jų daugiau kaip dešimtadalį mums parašė ir atsiuntė privatūs žmonės, neatstovaujantys jokioms organizacijoms. Mes labai mielai tas mintis ir idėjas kolekcionuojame, dėliojame į įvairius punktus, o jų autorius tikrai pakviesime prisijungti prie bendrų didesnių iniciatyvų, kai tos programos bus pakeliui į dienos šviesą. Visai neseniai atidarėme naują svetainę internete kaunas2022.lt, kurioje galima daugiau sužinoti apie projektą, susisiekti su organizatoriais, pateikti savo idėjas. Svetainėje kviečiame tapti iniciatyvos ambasadoriais bei partneriais, mecenatais.
– Kas yra projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ kūrėjai, ar prie jo prisideda ir miesto savivalda?
– Mūsų komanda labai džiaugiasi, kad Kauno miesto savivaldybė palankiai žiūri į šį projektą. Antraip nebūtų įmanoma pretenduoti į Europos kultūros sostinės vardą. Netgi pačioje paraiškoje yra punktai, kuriuose privalu nurodyti, kad savivaldybė remia šį projektą ir ketina jį finansuoti. Tačiau Kauno iniciatyvos stiprybė yra tai, kad pati idėja laimėti tokį titulą kilo iš kultūros operatorių. Šia tema tarpusavyje bendraujame jau ketverius metus. Intelektinė komanda nuolatiniam darbui susibūrė pernai pavasarį. Tad maždaug dešimties aktyvių žmonių grupė jau metus susitikinėja ir kuria idėjas. Taip pat lankomės kitose Europos kultūros sostinėse, susitikinėjame su esamų ir buvusių sostinių organizatoriais, klausiame jų patarimų. Šiuo metu Kauno savivaldybė remia du darbuotojus, kad jie galėtų atsidėję rašyti paraišką, bet dar apie dvidešimt žmonių savanoriškai prisideda kontaktų paieškomis, patarimais, kitu intelektiniu darbu. Taigi dirba stipri komanda.
– Kokių patarimų sulaukiate iš kolegų ir kaip tai padeda geriau pasiruošti konkursui?
– Ekspertai rekomenduoja atsižvelgti į vietos bendruomenę. Projektas yra labai brangus, reikalaujantis didelių investicijų iš vietos savivaldybių ir šalies biudžeto, nes tai nacionalinė programa. Jeigu tokie resursai būtų išleidžiami vien tik aukštajai kultūrai – didiesiems renginiams, spektakliams, koncertams, į kuriuos ne visi gali patekti, akivaizdu, kad bendruomenė nepritartų tokiam pinigų leidimo būdui ir atsirastų atskirtis tarp tų, kurie gali sau tai leisti, ir kuriems tai neprieinama arba neįdomu. Taigi galvojame mažiausiai pusę finansinių resursų nukreipti į kūrybiškumo skatinimą bendruomenėse. Per bendruomenių centrus, mokyklas, senjorų klubus, trečiojo amžiaus universitetus, tautinių mažumų bendruomenes bandysime maksimaliai įtraukti gyventojus tapti ne tik žiūrovais ar klausytojais, bet ir aktyviais dalyviais, kūrėjais. Taigi mėginsime įtraukti visas Kauno miesto bei rajono seniūnijas, kurių skaičiuojame apie keturias dešimtis. Kursime ilgalaikius projektus, pagal kuriuos profesionalūs menininkai atvyktų į bendruomenes. Šiame projekte turi susitikti ir gražiai tarpti aukščiausios kultūros Europoje pristatymas ir maksimalus bendruomenių įtraukimas. Tai nėra lengva užduotis, nes paprasčiau būtų atvežti ryškaus režisieriaus apdovanotą spektaklį, už jį sumokėti, negu įtraukti bendruomenės narius, pavyzdžiui, į repeticijų tinklelį ir pakviesti neprofesionalus vaidinti teatre kartu su profesionalais.
– Pirmąja Europos kultūros sostine 1985 m. buvo Atėnai, o pastaraisiais metais skelbiami iškart keli miestai. Ar Kauno sėkmės atveju 2022-aisiais šiuo titulu irgi su kažkuo dalintumėmės?
– Taip, 2022 metams kita šalis yra Liuksemburgas ir šiai senajai Europos Sąjungos šaliai Europos kultūros sostinės titulas atitenka jau trečią kartą. Kadangi Liuksemburgas yra išties maža valstybė, tai paraišką Europos kultūros sostinės statusui gauti rengia tik vienintelis, antras pagal dydį jos miestas Ešas prie Alzeto. Taigi kad ir kuris Lietuvos miestas belaimėtų, jam teks bendradarbiauti su Ešu, kuriame gyvena vos 20 tūkst. gyventojų. Mes tikime Kauno galimybėmis. Esame jau du kartus susitikę su paraiškos rengėjais iš Liuksemburgo bei numatę bendras ilgalaikes ir labai patrauklias programos dalis.
