Prabudau ankstų rytą ir išmečiau mobilųjį į šiuklšlių dėžę. Išgėriau dantis geltonuoti priverčiančios arbatos ir suvalgiau batoną apteptą medumi. Nutariau pasivaikščioti.
Išėjęs į lauką, nemačiau nė gyvos dvasios – tik katinas šildėsi prieš saulę ir stebėjo skraidančius drugelius nenušienautoje pievoje.
Keista, tarsi visi būtų išmirę.
Parduotuvė uždaryta, gatvėse nėra automobilių, o stotelėse niekas nelaukia. Gal šiandien kokia tai šventė?
Reikia paskambinti dėdėms policininkams, pranešti, jog naktį, kažkoks serijinis žudikas prasinešė pro mano gyvenvietę. Užimta. Matyt kažkas jau tuo skundžiasi, bijodamas iškišti nosį laukan..
Sėdu į automobilį, nuvažiuoju užsipilti degalų, niekas neprašo susimokėti, todėl dar pasišildau submariną, be popieriaus.
Kažkas neįtikėtino, regis, likau vienas šiam pasauly. Patraukiau į pajūrį – buvo tikrai šilta diena.
Smėlis, saulė, tuščias paplūdimys – einu nuogas išsimaudyti vėsiose bangose. Vyrų pliažas.
Nemokami ledai, baigiantįs ištirpti, suvenyrai, kurių neturėsiu kam padovanoti, tačiau prisikraunu pilną bagažinę. Niekur negroja muzika, niekas nešūkauja, kur visi pasidėjo?
Kitą rytą atsibudau lovoje, tarp daugybės guminukų, kitų skanumynų bei neišpakuotų technikos stebuklų popierinių dėžių. Man nebereikia siųstis nelegalių filmų, turiu kalnus dvd. Taip pat ir plazminį televizorių, užimantį pusę sienos – vakar ilgai vargau, kol jį parsitempiau laiptais į viršų.
Na, ką gi veiksiu šiandieną? Nusiaubsiu visas brangias parduotuves, į kurias nedrįsdavau kojos įkelti?
Pasižiūriu pro langą, tas pats katinas tupi ant kaimyno automobilio kapoto. Ei!
Vėl visur, kur bepažvelgiu, juda žmonės, automobiliai, skraido lėktuvai…
Skambutis į duris, besijuokdamas draugas rodo youtube klipą, kuriame matau save, besimaudantį nuogą jūroje..
Nekenčiu realybės šou.
